Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Steponas PILKA
2017-02-05

Vardas: Steponas
Pavardė: PILKA
Gimimo data: 1917-11-04
Gimimo vieta: Trakinių k. (Kurklių parapija, Anykščių r.)

Trumpai:
Kunigas, tikėjimo gynėjas


Tėvai: Jonas Pilka (1870–1925) ir Marijona Juodytė-Pilkienė (1885–1959) – žemdirbiai. Augo jauniausias vaikas šeimoje su tėvo vaikais iš ankstesnės santuokos po jų motinos mirties. Broliai ir seserys (iš pirmosios tėvo santuokos): Juozapas Pilka (1900–1979) – žemdirbys ūkininkas, 1948–1958 m. tremtinys Krasnojarsko krašte, Marijona Pilkaitė (1902–1957) – giedotoja, brolio kunigo Stepono šeimininkė, Ona Pilkaitė (1903–1970), Pranciška Pilkaitė (1904–1970) – siuvėja, brolio kunigo Stepono šeimininkė, Vaclovas Pilka (1908–1973) – žemdirbys. Dukterėčia (brolio Juozapo duktė) Marija Pilkaitė-Kalvaitienė (g. 1948 m.) – gydytoja, visuomenininkė.

Jaunystėje susidomėjo elektrinėmis, prie mažo upelio – Virintos intako sumontavo pirmąją Trakiniuose elektrinę ir gamino energiją tėvų sodybai apšviesti.

Baigė Trakinių pradžios mokyklą, mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje. 1949 m. Kauno kunigų seminarijoje baigė teologijos studijas.

1948 m. gruodžio 19 d. S. Pilka buvo įšventintas kunigu. 1946 m. gruodžio 26 d. jis aukojo pirmąsias Šv. Mišias gimtosios Kurklių parapijos bažnyčioje. 

1949 m. gegužės 5 d. jis buvo paskirtas Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vikaru, Kėdainiuose tarnavo 1949–1950 m. nepilnus metus. 1950–1953 m. jis buvo Paparčių (Kaišiadorių r.) Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas, Paparčiuose sukonstravo vėjo jėgainę ir įvedė elektrą bažnyčioje. 1953–1954 m. trumpai jis buvo Nemaniūnų (Birštono sav.) Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas. Nemaniūnuose jo iniciatyva irgi buvo įrengta elektros stotis, elektrifikuota Nemaniūnų bažnyčia ir klebonija.

1954–1958 m. S. Pilka tarnavo Raudonės (Jurbarko r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu. Šiuo laikotarpiu jis daug dėmesio skyrė Raudonės bažnyčiai remontuoti ir inventoriui atnaujinti: apie 1954 metus buvo pakeista bažnyčios stogo skarda ir bokšto kryžius, paskui atnaujintos ir perdažytos išorės sienos, pagražintas centrinis altorius, pastatyti du nauji šoniniai altoriai, nupirkti nauji vargonai, padaryti nauji suolai ir sakykla, bažnyčia elektrifikuota.

1958–1959 m. jis trumpai buvo Pernaravos (Kėdainių r.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas. Pernaravoje  už veiklumą sovietinės valdžios pareigūnų S. Pilka buvo persekiojamas ir nukentėjo – neteko kunigo darbo pažymėjimo. Tuomet jis prisiglaudė pas savo bendrakursį kunigą Antaną Slavinską Josvainiuose (Kėdainių r.) ir ten kiek laiko gyveno. Raudonėje jis užaugino ir išugdė dukterėčią Mariją Pilkaitę-Kalvaitienę, kurios tėvai buvo ištremti.

Atgavęs teisę tarnauti kunigu, jis vėl grįžo į Raudonę ir 1959–1965 m. buvo šios parapijos klebonas. 1959 m. jis įsigijo ir pradėjo naudoti pirmąjį Raudonėje televizorių, kuriam elektros energiją gamino jo sukonstruotas generatorius.

1965–1992 m. S. Pilka buvo Labūnavos (Kėdainių r.) Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas. Senatvėje jis pasižymėjo tiesumu, atvirumu ir reiklumu.

1992–1994 m. jis tarnavo Stakių (Jurbarko r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu, kartu administruodamas ir Šimkaičių (Jurbarko r.) Šv. vyskupo Martyno parapiją. Kiek jėgos leido, jis dėstė tikybos pagrindus vietinėse mokyklose. 1994 m. jis keliavo į Vatikaną.

1994 m. birželį, visai nusilpus sveikatai, jis buvo paskirtas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altarista ir ten netrukus sulaukė gyvenimo pabaigos.

Nuolat sekdamas gyvenimą savo tėviškėje, S. Pilka 1986 m. rėmė kraštiečių iniciatyvą pastatyti kaimo kryžių, paskui – sunaikinto kryžiaus atstatymą 1989 m. Kurklių bažnyčioje jo iniciatyva buvo įrengtas kraštiečio kunigo Stasio Ylos bronzinis bareljefas. Jis ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti senąsias Kurklių kapines, betoninėmis statulomis paženklino savo artimųjų kapus, jo rūpesčiu buvo suremontuota koplyčia, iškastas šulinys.

Laisvalaikiu mėgo sodininkystę ir daržininkystę, domėjosi elektrotechnika, nufilmavo ir įrašė artimuosius bei jų balsus.

Mirė 1994 m. birželio 8 d. Kaune. Palaidotas Kurklių (Anykščių r.) kapinėse šeimos kape prie artimųjų – brolio Vaclovo šeimos bei sesers Pranciškos. Kapą ženklina trys paminklinės betoninės šventųjų statulos, kunigo pastatytos broliui Vaclovui ir seseriai Pranciškai bei sau. Centrinės iš jų postamente akmeninė lentelė su įrašu: "Kunigas / Steponas Pilka / 1917–1994 / Dėkoju Tau, Viešpatie už / gyvenimą ir suteik man / vietą savo karalystėje", kapavietę dengia šlifuoto akmens plokštė su įrašu "Kun. Steponas".