Brolis Irmantas Černiauskas (g. 1976 m.) – veterinaras, visuomenininkas.

1991–1993 m. mokėsi Utenos 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar – Utenos "Saulės" gimnazija). Tėvams persikėlus, nuo 1993 m. augo Trakinių kaime (Anykščių r.).

1993–2001 m. mokėsi Kurklių vidurinėje mokykloje, o 2001 m. ją pertvarkius į pagrindinę, 2001–2003 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją. Mokykliniais metais jis domėjosi Kurklių apylinkių praeitimi ir Trakinių kaimo istorija, buvo aktyvus konkursų "Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę" dalyvis.

2003–2007 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete istoriją, įgijo istorijos bakalauro išsilavinimą. 2007 m. jis buvo pripažintas geriausiu Vilniaus universiteto istorijos specialybės bakalauru.

2007–2009 m. N. Černiauskas tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantūroje ir įgijo istorijos magistro išsilavinimą. Studijuodamas jis dirbo Paberžės (Vilniaus r.) "Verdenės" gimnazijoje istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoju.

2009–2012 m. N. Černiauskas dirbo Utenos apskrities šaulių 9-osios rinktinės vado pavaduotoju.

Nuo 2013 m. iki šiol jis yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros dėstytojas, 2013–2018 m. buvo lektorius, nuo 2018 m. yra asistentas. Jo dėstomi dalykai: Lietuvos gyventojų emigracija XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, istorija ir geopolitika, Lietuvos rezistencijos istorija 1944–1953 metais, XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai.

2009–2014 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros doktorantūroje, parengė ir 2014 m. Vilniaus universitete apsigynė disertaciją "Nedarbas Lietuvoje 1918–1940 metais", yra humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

Nuo 2019 m. N. Černiauskas yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Tarybos narys, nuo 2020 m. – Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas.

N. Černiausko iniciatyva Kurkliuose buvo surengtas 95 vėliavnešių žygis Lietuvos Nepriklausomos valstybės 95-mečiui pažymėti (2013 m.). Pagal jo sumanymus Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Laisvės kovų muziejuje buvusioje Utenos geležinkelio stotyje įrengta ekspozicija "Partizanai. Vienui vieni/bendrai kartu" (2015 m.). Jis yra vienas iš Lietuvos nacionalinės dailės galerijos parodos "Ribos ir paraštės : Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje" (2022–2023 m.) kuratorių. Jis dalyvauja televizijos laidose, dažniausiai populiarindamas XX a. Lietuvos istorijos žinias.

Paskirtas 2018 m. gegužę, 2018–2024 m. N. Černiauskas vieną kadenciją buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys.

2005–2020 m. kasmet rugsėjo pradžioje jis rengė Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydį "Trakinių partizanai", išaugusį iš studentiškos patriotinių stovyklų idėjos, nuo 2013 m. yra viešosios įstaigos "Trakinių partizanai" steigėjas ir direktorius.

Jis buvo ekspedicijos "Misija Sibiras 2010" dalyvis (2010 m.).

N. Černiauskas parengė ir išleido knygas:

2016 m. – "Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais" (istorijos  studija).

2018 m. – "Įsivaizduoti Lietuvą : 100 metų, 100 vizijų : 1918–2018" (rinkinio sudarytojas kartu su Marija Drėmaite ir Tomu Vaiseta), "Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės" (kolektyvinės monografijos bendraautoris).

2019 m. – "Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje" (paveikslėlių knyga vaikams apie Lietuvos šaulių sąjungą).

2021 m. – "1940. Paskutinė Lietuvos vasara" (istorijos studija apie 1940-uosius metus, taip pat ir audioknyga, skaitoma paties autoriaus).

2023 m. – "Istorija. Vadovėlis 5 klasei, I dalis" (su Mindaugu Nefu), "Istorija. Vadovėlis 5 klasei, II dalis" (su M. Nefu), "Istorija. Vadovėlis 11 klasei, I dalis" (su Mariumi Ėmužiu, Mindaugu Nefu ir Vytautu Volungevičiumi), "Istorija. Vadovėlis 11 klasei, II dalis" (su M. Ėmužiu, M. Nefu ir V. Volungevičiumi).

2024 m. – "Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija" (alternatyvios istorijos studija).

Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimuose N. Černiauskas du kartus – 2015 ir 2016 m. – buvo išrinktas geriausiu Istorijos fakulteto dėstytoju. Jam skirta 2018 m. valstybinė Nepriklausomybės stipendija darbui "Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais" parengti.

N. Černiausko monografija "1940. Paskutinė Lietuvos vasara" portalo www.15min.lt tradiciniuose knygų rinkimuose buvo pripažinta geriausia negrožine 2021 m. knyga, dėl jos sutapus ir skaitytojų, ir komisijos nuomonėms. Nacionaliniuose Metų knygos rinkimuose ji pripažinta geriausia 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knyga Lietuvoje. LATGA-A sudarytame populiariausių šalies bibliotekose 2022 m. knygų sąrašuose šiai N. Černiausko knygai atiteko pirmoji vieta tarp mokslinės ir dalykinės literatūros leidinių. 

Už nuopelnus Lietuvos šaulių sąjungai jis apdovanotas Šaulių Žvaigždės medaliu (2009 m.), už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2013 m.). Jis apdovanotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams "Už nuopelnus" (2016 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Laisvalaikiu rengia patriotinius ir kraštotyros jaunimo žygius po Lietuvą.