Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Stasė KISIELIENĖ
2013-12-30

Vardas: Stasė
Pavardė: KISIELIENĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Meškauskaitė
Gimimo data: 1924-08-20
Gimimo vieta: Dauginčių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogė lietuvių kalbos mokytoja, kraštotyrininkė


Proseneliai: Francišekas Leineris – Pienionių dvaro sodininkas ir Helena Leiner (?–1883), Adomas Gutauskas – bajoras ir Viktorija Vaišvilaitė – bajoraitė. Seneliai: Juozapas Gutauskas – bajoras ir Antonina Tereza Leiner-Gutauskienė. Tėvai: Kipras Meškauskas ir Elena Gutauskaitė-Meškauskienė-Žemaitienė (1896–1980). Augo dviejų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Brolis Algirdas Žemaitis (1929–1946) – gimnazistas, žuvęs nekaltai apkaltintas pokario kovose.

Užaugo Kavarske (Anykščių r.), iki 1939 m. mokėsi Kavarsko pradžios mokykloje, 1939–1945 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1943–1945 m. dalyvavo slapto pogrindinio antifašistinio ir antisovietinio gimnazistų būrelio veikloje, platino pogrindžio atsišaukimus, tvarkė slapta palaidotų žuvusių partizanų kapus.

1945–1946 m. ji studijavo Vilniaus universitete, bet po brolio žūties studijas paliko, grįžo paremti tėvus.

1946–1955 m. S. Meškauskaitė dirbo Kavarsko progimnazijoje, vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Neakivaizdžiai baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute, ji buvo lietuvių kalbos mokytoja.

1955 m. S. Meškauskaitė išvyko į Čirindą (Evenkija, Rusija), kur buvo ištremtas jos sužadėtinis, sukūrusi šeimą 1955–1956 m. gyveno su juo tremtyje, dirbo evenkų mokykloje-internate mokytoja.

Vyrui gavus leidimą grįžti į Lietuvą, nuo 1956 m. iki gyvenimo pabaigos S. Kisielienė gyveno Kavarske. 1956–1979 m. ji dirbo Kavarsko vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kol išėjo į pensiją. Darbe ir namuose ji buvo nuolat sovietinio saugumo stebima ir persekiojama kaip sovietinei valdžiai nepatikimas asmuo.

Ji domėjosi kraštotyra, dalyvavo ekspedicijose, užrašė Kavarsko apylinkių kaimų istorijas. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu ir jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1988–1995 m. S. Kisielienė apklausė laisvės kovų Kavarsko krašte dalyvius ir liudininkus, surinko ir užrašė išsamų jų prisiminimų fondą.

Ištekėjo 1955 m. Sibire, vyras Vincas Kisielius (1920–2003) – laisvės gynėjas, politinis kalinys, elektrotechnikas. Užaugino tris vaikus: sūnūs Rimantas Kisielius (g. 1956 m.) – dailininkas, dailės pedagogas, ir Algirdas Kisielius (1957–2009), duktė Lina Kisieliūtė-Jakubauskienė (g. 1961 m.) – žurnalistė.

Mirė 1997 m. gegužės 23 d. Kavarske (Anykščių r.). Palaidota Kavarsko kapinėse.

S. Kisielienės vaikų rūpesčiu ir dvasininko Alfonso Svarinsko lėšomis buvo išleista jos surinktų atsiminimų ir liudijimų knyga "Kaip nepamiršti..." (2002 m.).