Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Feliksas DĖDELĖ
2023-11-28

Vardas: Feliksas
Pavardė: DĖDELĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Dedela, Dėdela
Gimimo data: 1883-11-05
Gimimo vieta: Šerių k. (Kavarsko parapija, Anykščių r.)

Trumpai:
Kunigas


Tėvai: Ambraziejus Dedela (1834–1899) ir Barbora Tratulytė-Dedelienė (1844–1889) – valstiečiai žemdirbiai. Augo jauniausias vaikas šeimoje. Broliai: Juozapas Dedela, Mykolas Dedela, Kazimieras Dedela, Konstantinas Dedela ir Jonas Dedela.

1883 m. lapkričio 8 d. Kavarsko bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Petras Legeckas, krikštatėviais buvo Petras Tratulis ir Ieva Dedelienė, Mykolo Dedelos žmona.

Baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1909 m. birželio 14 d. vyskupas Gasparas Cirtautas įšventino F. Dėdelę kunigu.

1909–1915 m. F. Dėdelė tarnavo Alšvango (dabar – Alsunga, Latvija) katalikų parapijos vikaru, nuo 1915 m. buvo perkeltas į Šembergą vikaru. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, jis pasitraukė į Rogačiovą (Gomelio sritis, Baltarusija) ir ten gyveno 1915–1918 m., globojamas Rogačiovo klebono kraštiečio Ignoto Bernatavičiaus.

1918 m. pavasarį grįžęs į Lietuvą, F. Dėdelė buvo paskirtas Geidžiūnų (Biržų r.) Šv. Angelų Sargų bažnyčios kuratu, 1918–1919 m. ten buvo kunigas filialistas.

1919–1923 m. F. Dėdelė buvo Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kuratas, nuo 1920 m. rudens – ir tikybos mokytojas. 1921 m. jis ėmėsi iniciatyvos atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą suniokotą bažnyčią, tačiau jų nebaigė, iškeltas į kitą parapiją.

1923–1925 m. jis buvo Suosto (Biržų r.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios kuratas, 1925 m. vasarą trumpai ėjo Vabalninko (Biržų r.) parapijos vikaro pareigas, 1925–1927 m. buvo Alizavos (Kupiškio r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, Kupiškio parapijos kunigas filialistas.

Paskirtas 1927 m. birželio 2 d., 1927–1936 m. F. Dėdelė gyveno ir tarnavo Pociūnuose (Radviliškio r.). 1927–1929 m. jis buvo ten esančios Dambavos bažnyčios kuratas, o 1929 m. pavasarį ten įsteigus parapiją, 1929–1936 m. buvo pirmasis Dambavos Dievo Apvaizdos parapijos administratorius, 1932 m. dalyvavo Šeduvos dekanato kunigų konferencijoje.

Nuo 1936 m. jis buvo Vadoklių (Panevėžio r.) parapijos altarista. Senatvėje jis buvo grąžintas parapijos administratoriumi, buvo Lėno (Ukmergės r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas.

Mirė 1948 m. birželio 16 d. Lėne (Ukmergės r.). Palaidotas gimtosios Kavarsko (Anykščių r.) parapijos kapinių priekyje šalia kitų kunigų. Kapą ženklina akmeninis paminklas, primenantis nugenėto medžio siluetą, su metaliniu kryžiumi.