Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Bronislavas ŠATEIKA
2017-11-06

Vardas: Bronislavas
Pavardė: ŠATEIKA
Gimimo data: 1910-10-03
Gimimo vieta: Dvariškių k. (Subačiaus parapija, Kupiškio r.)

Trumpai:
Kunigas, visuomenininkas


Tėvai: Dominykas Šateika ir Paulina Blaževičiūtė-Šateikienė – valstiečiai žemdirbiai.

1910 m. spalio 19 d. Subačiaus bažnyčioje jį pakrikštijo Subačiaus vikaras Jonas Alekna, krikštatėviai buvo Mataušas Šaučiūnas ir Agota Grigalytė.

Augo Anykščiuose, čia baigė pradžios mokyklą ir Anykščių progimnaziją.

Baigė Kauno kunigų seminariją. 1936 m. kovo 28 d. Kauno katedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino jį subdiakonu.

1937 m. birželio 20 d. Kauno arkikatedroje B. Šateika buvo įšventintas kunigu.

1937–1942 m. B. Šateika buvo Anykščių Šv. Mato parapijos vikaras, talkino klebonams Juozapui Norvilai ir Juozapui Čepėnui.

1939–1941 m. jis buvo Anykščių Šv. Vincento Pauliečio draugijos valdybos narys, organizavo šios draugijos išlaikomos senelių prieglaudos ir vaikų darželio veiklą. B. Šateika rašė eiles, publikuodavo jas Anykščių parapijos mėnesiniame laikraštėlyje, rengėsi rašyti apysaką iš kunigų gyvenimo.

1942–1944 m. jis buvo Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras. Gyvendamas Utenoje, jis dažnai atvykdavo svečiuotis į Anykščius pas kleboną Juozapą Čepėną, su kuriuo labai gerai sutarė, ir tikėjosi ateityje čia grįžti kaip parapijos administratorius.

1944 m. vasarą jis pasitraukė į Vakarus, 1944–1950 m. gyveno Vokietijoje įvairiose lietuvių pabėgėlių stovyklose.

1950 m. B. Šateika išvyko į JAV, įsikūrė Grand Rapidso (Grand Rapids, Mičigano valstija) vyskupijoje ir šios vyskupijos parapijose liko tarnauti iki gyvenimo pabaigos.

1950–1954 m. jis tarnavo vikaru Reed City, Big Rapids, Iona, Ludigton ir Muskegon parapijose. Paskirtas 1954 m. birželio 30 d., 1954–1963 m. jis buvo Šiboigeno (Cheboygan) Švč. Marijos bažnyčios vikaras, dvasininkas asistentas.

1963 m. rugsėjį dėl pablogėjusios sveikatos iš pareigų parapijoje B. Šateika pasitraukė ir iki gyvenimo pabaigos pasiliko Šiboigene kaip rezidentas.

Tarp kunigų jis buvo žinomas kaip švelnus, mandagus, pareigingas ir itin punktualus. Nuo jaunystės gerai mokėjo rusų ir lenkų kalbas, laisvalaikiu mėgo skaityti.

Mirė 1970 m. rugsėjo 30 d. Šiboigene (Cheboygan, Mičigano valstija, JAV). Ten ir palaidotas.