Tėvai: Jonas Beleckas (1924–2015) – pedagogas lietuvių kalbos mokytojas ir Stasė Giedrytė-Beleckienė (1930–2013) – pedagogė piešimo mokytoja, bibliotekininkė. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Sesuo Živilė Beleckaitė-Vijeikienė (g. 1956 m.) – ekonomistė geografė, brolis Sigitas Beleckas (1964–2014) – istorikas, sporto žurnalistas.

1960–1971 m. baigė Svėdasų vidurinę mokyklą. 1972–1977 m. studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete, įgijo ekonomistės išsilavinimą. Studijuodama ji dalyvavo Vilniaus universiteto studentų mokslinės draugijos veikloje, aktyviai sportavo – irklavo dvivietę baidarę, Lietuvos aukštųjų mokyklų spartakiadoje su ja laimėjo III vietą (1974 m.).

1977–1991 m. L. Beleckaitė-Stukienė dirbo Lietuvos kino studijoje. Iš pradžių ji buvo Planavimo skyriaus darbuotoja, vėliau – Meninių filmų direktoriaus pavaduotoja. Kino studijoje pradėjus animacinių filmų gamybą, ji 1983–1991 m. dirbo šio padalinio vadove-filmų direktore.

Toliau aktyviai sportuodama, ji buvo Lietuvos kino studijos slidininkų komandos narė, užėmė II vietą asmeninėse pirmenybėse (1984 m.). Ji buvo išrinkta Kino studijos profsąjungos komiteto nare.

1984 m. "Mosfilmo" kino studijoje Maskvoje (Rusija) ji baigė kursus ir įgijo meninių filmų direktorės kvalifikaciją.

1991–1994 m. L. Stukienė dirbo pirmosios privačios filmų studijos "Vilanima" direktoriaus pavaduotoja.

1994–1999 m. ji buvo individualios įmonės "Vosinta" (animacinių filmų gamyba) savininkė, išplėtė jos veiklą iki stipriausios animacinių filmų studijos Rytų Europoje. Šios įmonės studijoje buvo sukurtas vienas lietuviškas animacinis serialas ir daug kitokių filmų, vykdant Didžiosios Britanijos, Kanados ir Kinijos įmonių užsakymus animacinei produkcijai.

1999–2002 m. L. Stukienė dirbo uždarosios akcinės bendrovės "Treehouse production", įkurtos įmonės "Vosinta" ir Didžiosios Britanijos kapitalo pagrindu, direktore. Šios įmonės studija sukūrė kelis animacinius serialus ir įvairių filmų pagal užsienio šalių kompanijų užsakymus. Animacinių filmų kūrimo veiklą iš Lietuvos perkėlus į pigesnės darbo jėgos šalis, ši įmonė veiklą nutraukė.

Nuo 2002 m. iki šiol L. Stukienė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje "Medstatyba" (medicinos, reabilitacijos ir mokymo objektų projektavimo veikla) ekonomiste.

Ji bendradarbiavo respublikinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, buvo kruvinųjų 1991 m. sausio įvykių dalyvė ir liudininkė, pateikė savo liudijimus. Ji yra Svėdasiškių draugijos "Alaušas" narė, šios draugijos tarybos sekretorė.

L. Stukienė apdovanota Sausio 13-osios medaliu (1992 m.).

Laisvalaikiu šoka sportinius šokius, keliauja, mėgsta kalnų slidinėjimą, augina gėles, kuria juvelyrinius papuošalus.

Ištekėjo 1978 m., vyras Vytautas Stukas (g. 1953 m.) iš Žoliškių (Pasvalio r.) – architektas, verslininkas. Vaikai: Nora Stukaitė-Lapinskienė (g. 1978 m.) – ekonomistė, žurnalistė, Tomas Stukas (g. 1982 m.) – vadybininkas. Anūkas (dukters sūnus) Augustas Lapinskas (g. 1999 m.) – architektas, poetas ir bardas.

Išsami L. Stukienės biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).