Jonas BELECKAS
  Gimimo data: 1924-11-01
Gimimo vietovė: Laibiškių k. (Kupiškio r.)

Trumpai:
Pedagogas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, visuomenininkas

2020-05-27   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Beleckas – žemdirbys ūkininkas, savivaldos organizatorius, ir ? Pundzevičiūtė-Beleckienė – žemdirbė ūkininkė. Dėdė (motinos brolis) Stasys Pundzevičius (1893–1980) – kariškis, generolas, 1927–1934 m. Lietuvos karo aviacijos viršininkas.

Mokėsi Skapiškio (Kupiškio r.) pradžios mokykloje ir progimnazijoje, 1943 m. baigė Kupiškio gimnaziją.

1943–1944 m., vengdamas mobilizacijos į okupacinę vokiečių kariuomenę, J. Beleckas slapstėsi, kiek laiko dirbo Skapiškio geležinkelio stotyje.

1944 m. pavasarį J. Beleckas išėjo savanoriu į P. Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę, 1944 m. kovo–gegužės mėnesiais mokėsi šios rinktinės karo mokykloje Marijampolėje. Rinktinę išsklaidžius, jis grįžo į gimtinę. 1944 m. liepą jis bandė trauktis į Vakarus, bet nepavykus pereiti frontą po trijų mėnesių klajonių vėl grįžo į gimtinę ir pradėjo dirbti mokytoju.

1944–1946 m. jis buvo Vainiškių (Kupiškio r.) pradinės mokyklos vedėjas. Dirbdamas kaime, J. Beleckas nuolat palaikė ryšius su laisvės kovotojais, bet pats nusprendė nedalyvauti aktyvioje ginkluotoje kovoje.

1946–1948 m. J. Beleckas dirbo Skapiškio (Kupiškio r.) progimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, 1947 m. trumpai ėjo ir šios mokyklos direktoriaus pareigas, tačiau kaip politiškai nepatikimas iš jų buvo atleistas. Nuo 1945 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

Nuo 1948 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno ir dirbo Svėdasuose (Anykščių r.).

1948–1991 m., daugiau kaip keturis dešimtmečius, J. Beleckas buvo Svėdasų gimnazijos, vidurinės mokyklos (dabar – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, kol išėjo į pensiją. Mokykloje jis turėjo itin gausų ir populiarų jaunųjų literatų būrelį.

1948–1950 m. jis dirbo Svėdasų gimnazijos direktoriaus (Jono Ziberko) pavaduotoju, 1950–1953 m. buvo Svėdasų vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėjas, 1961 m. kelis mėnesius laikinai ėjo šios mokyklos direktoriaus pareigas. 1971–1972 m. jis buvo ir Anykščių vaikų ir jaunių sporto mokyklos stalo teniso treneris. Dirbdamas Svėdasų mokykloje, jis ilgą laiką buvo atsakingas už neakivaizdinį suaugusiųjų svėdasiškių mokymą.

Dirbdamas ir gyvendamas Svėdasuose, J. Beleckas artimai bendravo su Svėdasų kunigais klebonu Antanu Survila, vikaru Povilu Varžinsku, vėliau – su klebonu Ignu Šaučiūnu, buvusiu jo tikybos mokytoju Skapiškio pradžios mokykloje.

Lietuvos Atgimimo metais J. Beleckas buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų ir lyderių Svėdasuose. 1988 m. gruodį jis subūrė svėdasiškius į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, 1989 m. pirmą kartą organizavo iškilmingą Vasario 16-osios minėjimą Svėdasuose, būrė ir skatino visuomeninei veiklai vietinius politinius kalinius ir tremtinius.

Kaip buvęs Vietinės rinktinės karys J. Beleckas buvo pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu, jam buvo išduotas Kario savanorio pažymėjimas (2001 m.). Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.).

Laisvalaikiu jaunystėje sportavo: žaidė krepšinį, stalo tenisą, slidinėjo, važinėjo dviračiu, visą gyvenimą kaupė asmeninę biblioteką, kurioje yra per 4 tūkst. leidinių, atskirais gyvenimo tarpsniais rašė dienoraštį.

Vedė 1952 m. sausio 30 d. Kamajų bažnyčioje, žmona Stasė Giedrytė-Beleckienė (1930–2013) – pedagogė piešimo mokytoja, bibliotekininkė. Liko našlys. Vaikai: Lina Beleckaitė-Stukienė (g. 1953 m.) – ekonomistė, kinematografininkė, Živilė Beleckaitė-Vijeikienė (g. 1956 m.) – ekonomistė geografė ir Sigitas Beleckas (1964–2014) – istorikas, žurnalistas.

Mirė 2015 m. gruodžio 3 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidotas Svėdasų kapinėse šeimos kape.