Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Kazys MACELIS
2016-08-15

Vardas: Kazys
Pavardė: MACELIS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Tėvas Rokas
Gimimo data: 1902-02-25
Gimimo vieta: Jurgeniškių k. (Joniškėlio parapija, Pasvalio r.)

Trumpai:
Kunigas, vienuolis kapucinas, leidėjas, visuomenininkas


Tėvai: Stanislovas Macelis ir Ona Vrubliauskaitė-Macelienė – valstiečiai žemdirbiai.

Buvo pakrikštytas Joniškėlio bažnyčioje 1902 m. kovo 1 d., krikštijo Joniškėlio vikaras kunigas Tiškus.

1927 m. baigė Kauno kunigų seminariją 1-ojoje Metropolijos seminarijos laidoje.

1927 m. balandžio 2 d. K. Macelis buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinti Zenonas Gelažius, Vladas Simaška, Kazimieras Pukenis ir kiti kunigai.

Paskirtas 1927 m. liepą, 1927–1930 m. jis tarnavo Anykščių Šv. Mato parapijoje vikaru, talkino klebonui Juozui Butėnui, o jam mirus – klebonui Juozapui Norvilai, kol 1930 m. birželį buvo iškeltas.

K. Macelis Anykščiuose subūrė pirmuosius pavasarininkus – mieste ir parapijos kaimuose įsteigė kelias Katalikiškojo jaunimo sąjungos "Pavasaris" kuopas. 

1930–1932 m. K. Macelis buvo Kupiškio vikaras, nuo 1932 m. tarnavo vikaru Saločiuose (Pasvalio r.).

1935 m. K. Macelis davė įžadus, atliko noviciatą Plungės Lurde ir nuo to laiko buvo vienuolis kapucinas – tėvas Rokas OFM Cap. Jis rezidavo Petrašiūnų (Kaunas) kapucinų vienuolyne.

1935 m. K. Macelis kaip Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos vikaras baigė įrengti ką tik pastatytą Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią, atliko jos vidaus apdailą, paruošė ją šventinti, paskui iki pokario metų administravo šią bažnyčią kaip Karmelitų parapijos filiją.

1936–1940 m. jis redagavo tėvų kapucinų leistą mėnesinį iliustruotą religinio turinio žurnalą "Lurdas", nuo 1936 m. liepos iki 1940 m. birželio buvo jo vyriausiasis redaktorius. 1939–1940 m. jis išleido septynis nemokamo "Lurdo" priedo "Ave Maria" numerius, taip pat leido priedą "Kas pasaulyje?", maldaknygę "Prieš Tavo altorių" (1940 m.). Tai buvo skaitomiausias Lietuvos Respublikos žurnalas, jo tiražas per ketverius metus išaugo nuo 3 tūkst. iki 120 tūkst. egzempliorių, išėjo 49 jo numeriai.

Po Antrojo pasaulinio karo, apie 1947 m., K. Macelis išvyko į Šiaulius, kur jam buvo pavesta atkurti kapucinų bažnyčią, iki 1949 m. rezidavo Šiaulių kapucinų vienuolyne. 1949 m. birželio 28 d. Šiaulių kapucinų vienuolynas sovietinės valdžios sprendimu buvo uždarytas, K. Macelis buvo priverstas nusivilkti vienuolio abitą ir tarnauti kaip parapijos kunigas.

1949–1950 m. jis buvo Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas.

1950 m., po to, kai Klaipėdoje buvo sovietinio saugumo areštuoti trys klebonai, K. Macelis sutiko aukotis ir ten dirbti klebonu, bet susipažinęs su situacija atsisakė ten tarnauti, pripažinęs, kad ir jis netrukus būtų areštuotas, todėl liko Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos vikaru, talkindamas klebonu tapusiam buvusiam vikarui Jonui Gedvilai. Gyvendamas Klaipėdoje, jis padėjo slapstytis nuo represijų kunigui Petrui Liepai (1907 – po 1951).

Apie 1956 m. K. Macelis buvo Rukų (Pagėgių sav.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, kartu administravo ir Pagėgių Šv. Kryžiaus parapiją. Rukuose jis priėmė iš sovietinių lagerių grįžusį kunigą Brunoną Bagužą ir 1956–1957 m. globojo jį kaip vikarą.

Vėliau jis tarnavo Sartininkų (Tauragės r.) Šv. Jurgio parapijos klebonu, paskui ilgą laiką buvo Lieplaukės (Telšių r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1990 m. atkūrus vienuolių kapucinų veiklą, kapucinų ordinas įsikūrė Dotnuvoje (Kėdainių r.), šis konventas tapo kapucinų Lietuvos Lurdo Švč. Mergelės Marijos viceprovincijos centru. 1991 m. liepą į Dotnuvos kapucinų vienuolyną atvykęs K. Macelis čia liko iki gyvenimo pabaigos.

Mirė 1994 m. vasario 14 d. Dotnuvoje. Palaidotas Dotnuvos bažnyčios šventoriuje šalia kitų kunigų ir vienuolių. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens kryžius, jo postamente iškalti tekstai: "A+A / Kapucinas / Tėvas Rokas / Kazimieras / Macelis / 1902–1994" ir "Ilsėkis Viešpatyje".