Tėvai: Juozapas Karosas (1855–1933) ir Grasilda Purvėnaitė-Karosienė (apie 1868 – 1910) – žemdirbiai ūkininkai. Brolis ir seserys: Leonas Karosas (apie 1892 – 1962) – žemdirbys, Julijona Karosaitė (apie 1893 – ?), Kamilė Karosaitė-Šablevičienė (1895–?), Liudvika Karosaitė (1897–?) – mirė vaikystėje, Jonas Karosas (1899–1900) – mirė kūdikystėje, Ona Karosaitė (1901–1902) – mirė vaikystėje, Ona Karosaitė (apie 1903 – ?), Teklė Karosaitė-Strazdienė (1905 – apie 1943).

Giminaitės (antrosios eilės pusseserės):  Veronika Kairytė-Kuliešienė (1888–1944) – dainininkė, Rozalija Kairytė (1892–1971) – dainininkė, Emilija Kairytė-Petronienė (1896–1981) – dainininkė, Anelė Kairytė-Bajorienė (1898–1988) – pedagogė ir dainininkė, Monika Kairytė-Jankauskienė (1904–1976) – pedagogė ir dainininkė.

Baigė gimnaziją.

Gyveno, mokėsi farmacininko amato ir dirbo Sankt Peterburge (Rusija), buvo 1917 m. spalio revoliucijos dalyvis.

Apie 1918 m. grįžęs į Lietuvą, A. Karosas dirbo vaistininku Marijampolėje, Giedraičiuose (Molėtų r.) ir Šeduvoje (Radviliškio r.), nuo 1923 m. trumpai – Taujėnuose (Ukmergės r.).

Dėl nesutarimų netekęs tarnybos ir grįžęs į gimtinę Devenius, jis organizavo kairiųjų pažiūrų "Kultūros" būrelį Kavarske, telkė vietinį jaunimą nelegaliai komunistinei veiklai, skatindamas įsijungti giminaičius Joną, Vladą ir Alfonsą Vildžiūnus. A. Karoso iniciatyva Kavarsko ir Dabužių apylinkėse buvo pradėtos minėti gegužės 1-osios ir lapkričio 7-osios šventės, keliamos raudonos vėliavos, platinami atsišaukimai. Jis artimai bendravo su Anykščių mokytojais Edvardu Makščiu, Pranu Šulga ir Julija Zabielaite, knygyno savininku Valerijonu Laskausku, gaudavo ir platino nelegalius komunistinius leidinius.

Už antivalstybinę veiklą A. Karosas 1927 m. buvo suimtas, iš pradžių kalintas Kavarske, 1928 m. nuteistas ir kalintas Ukmergės, Utenos ir Panevėžio kalėjimuose, Kauno IX ir VI fortuose.

Išlaisvintas pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą, 1940–1941 m. A. Karosas dirbo vaistinių revizoriumi.

1941 m. birželį, prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, jis traukėsi kartu su Raudonąja armija į Rytus.

Mirė 1941 m. vasarą – dingo Vydžiuose (dabar – Baltarusija). Palaidojimo vieta nežinoma.

A. Karoso gyvenimas ir veikla pristatyti Gintaro Vaičiūno istorijos monografijoje "Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1940 m." (2023 m.).