Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Bronislovas ŠALKUS
2021-10-26

Vardas: Bronislovas
Pavardė: ŠALKUS
Gimimo data: 1944-10-20
Gimimo vieta: Svėdasai (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkas chemikas inžinierius, pedagogas edukologas


Tėvai: Albinas Šalkus (1914–1994) – tarnautojas, nuo 1946 m. buvęs politinis kalinys, kalėjęs Irkutsko ir Novosibirsko srityse (Rusija), atgavęs laisvę, į Lietuvą nebegrįžo, reabilituotas tik Lietuvos nepriklausomybės metais, ir Emilija Narkūnaitė-Šalkuvienė (1921–1984) iš Narkūnėlių (Rokiškio r.) – darbininkė. Brolis Juozas Šalkus (1942–1944) mirė kūdikystėje.

1951–1962 m. mokėsi Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1963 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultete, kol buvo mobilizuotas į privalomąją tarnybą sovietinėje kariuomenėje, 1963–1966 m. tarnavo ryšių daliniuose Elektrostalyje ir Maskvoje (Rusija). Demobilizuotas 1966–1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete, įgijo chemijos pramonės mašinų ir aparatų inžinieriaus išsilavinimą. Studijuodamas jis sportavo – buvo lengvaatletis ilgų nuotolių bėgikas, Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys, įvairių varžybų nugalėtojas ir prizininkas. Jis buvo 10 kilometrų bėgimo Lietuvos vicečempionas (1968 m.).

1970 m. B. Šalkus dirbo Kauno politechnikos instituto Įpakavimo automatų laboratorijos vyriausiuoju inžinieriumi. 1970–1971 m. jis buvo Telšių "Masčio" trikotažo fabriko Taurinimo cecho įrengimų meistras.

1971–1978 m. jis dirbo Vilniaus fermentinių preparatų gamykloje vyriausiojo mechaniko pavaduotoju, vyriausiuoju mechaniku, Techninio skyriaus viršininku.

1978–1985 m. jis buvo Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto Dangų fizinių ir mechaninių tyrimų laboratorijos vyresnysis inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1985 m. B. Šalkus Chemijos ir cheminės technologijos institute apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją "Chromavimo elektrolitų aktyvuojančios galios ryšys su metalinio chromo elektronusodinimo procesu", 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, chemijos daktaras.

1985–2012 m. jis dirbo Vilniaus pedagoginiame institute (Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos edukologijos universitete) Technologijos ir dailės pagrindų, Chemijos katedrų dėstytoju, nuo 1992 m. buvo docentas.

1995–2005 m. B. Šalkus dvi kadencijas iš eilės buvo renkamas Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedros vedėju. 2005–2012 m. jis buvo šio universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, Chemijos katedros docentas, kol 2012 m. pabaigoje šis fakultetas buvo reorganizuotas.

B. Šalkaus dėstomi dalykai buvo cheminė technologija, taikomoji chemija, bendroji ir neorganinė chemija. Jo mokslinių interesų kryptis – elektrochemija.

Jis buvo trijų išradimų bendraautoris, dalyvavo kuriant originalią elektrocheminio chromavimo technologiją, kuri įdiegta gaminant daugelį automobilių prietaisų, radioelektronikos įmonėse.

1996–2003 m. B. Šalkus buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius. 1999–2003 m. jis buvo išrinktas Radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju.

B. Šalkus profesiniais klausimais parengė ir paskelbė per 20 mokslinių ir pedagoginių publikacijų, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Jis parengė ir išleido vadovėlį "Cheminė technologija : pasirenkamasis kursas 10–12 klasei" (1998 m., kiti leidimai – 2000, 2002 m.), metodines priemones "Organinio kuro perdirbimas : pasirenkamasis kursas" (2003 m.) ir "Automobilių eksploatacinės medžiagos" (su Jonu Tiškevičiumi, 2008 m.).

B. Šalkus buvo tapęs respublikinio išradėjų konkurso "Eureka" nugalėtoju (su Mindaugu Mickumi, 1982 m.).

Jis buvo Anykščių rajono Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Garbės galerijos narys (nuo 2006 m.), Svėdasiškių draugijos "Alaušas" narys (nuo 2007 m.) ir šios draugijos tarybos narys, atsakingas už darbą su jaunimu (2012–2017 m.). 

Laisvalaikiu keliaudavo, sportuodavo, dirbo sode, ilsėjosi gamtoje.

Vedė 1970 m., žmona Zita Marija Tiškevičiūtė-Šalkuvienė (g. 1946 m.) iš Švendrių (Šiaulių r.) – ekonomistė, valstybės tarnautoja, bajorų Tiškevičių giminės palikuonė. Sūnūs: Giedrius Šalkus (g. 1974 m.) – gydytojas, emigrantas Danijoje, Tomas Šalkus (g. 1981 m.) – mokslininkas fizikas.

Mirė 2018 m. vasario 6 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse (90 sektorius, 5 eilė, 6 kapas). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Emilija Šalkuvienė / 1921–1984 / Bronislovas Šalkus / 1944–2018".

Išsami B. Šalkaus biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).