Gimimo data nustatyta pagal Debeikių parapijos krikšto metrikų įrašą. Kitu šaltinių duomenimis minimas kaip gimęs 1876 m. birželio 10 d. arba 1877 m. liepos 12 d.

Tėvai: Jurgis Zabiela (1844 – po 1920) iš Aniūnų ir Marijona Juodelytė-Zabielienė (1848–1888) iš Elmininkų – žemdirbiai mažažemiai valstiečiai. Užaugo aštuonių vaikų šeimoje su 4 broliais ir 3 seserimis iš dviejų tėvo santuokų.

Broliai ir seserys: Felicijonas Zabiela (1868–?), Anupras Zabiela (1870–1878) – mirė vaikystėje, Vincentas Zabiela (1872–1872) – mirė kūdikystėje, Jonas Zabiela (1873–?), Teklė Zabielaitė-Ragaišienė (1877–?), Teofilė Zabielaitė (1879–1879) – mirė kūdikystėje, Konstancija Zabielaitė (1880–1881) – mirė kūdikystėje, Kazimieras Zabiela (1883–?) ir Anicetas Zabiela (1886–?) – žemdirbys. Dėdė (motinos brolis) Jonas Juozapas Juodelis (1844–1910) – kunigas, vienuolis.

Motinai anksti mirus, o tėvui 1891 m. sukūrus antrą šeimą, augo su pamote Juozapota Tamošiūnaite-Zabieliene, šioje šeimoje gimė ir kartu augo vaikai: Ona Zabielaitė (1892–1892) – mirė kūdikystėje, Julijona Zabielaitė-Šaltenienė (1893–?) ir Anelė Zabielaitė-Beikuvienė (1894–1987).

1875 m. liepos 29 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Florijonas Karčinskis, krikštatėviais buvo Juozapas Augustinas ir Agota Budreikaitė-Kiaušienė, Baltramiejaus Kiaušo žmona.

Augo ir gyveno kaime, baigė pradinę mokyklą, toliau nebesimokė, dirbo tėvų ūkyje.

Apie 1905 m. P. Zabiela išvyko į Ukrainą, įsikūrė Odesoje, dirbo fabrike, vėliau Odesos universitete. 1906–1912 m. Odesoje jis baigė gimnaziją, paskui tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje.

Apie 1914 m. išvykęs į JAV, P. Zabiela 1914–1916 m. studijavo Sirakūzų (Syracuse, Niujorko valstija) universitete, baigė Šv. Kirilo ir Metodijaus kunigų seminariją (Mičigano valstija). 1916–1920 m. teologijos studijas jis tęsė Šv. Urbono VIII kolegijoje Romoje (Italija) ir jas baigė 1920 m. gegužę.

1920 m. išvykęs į Rygą (Latvija), P. Zabiela liepos 11 d. Rygos Švč. Marijos Sopulingosios katedroje buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo gimtosios Debeikių parapijos bažnyčioje.

1920–1932 m. P. Zabiela gyveno Utikoje (Utica, Niujorko valstija, JAV), tarnavo Šv. Jurgio lietuvių katalikų parapijoje, buvo vienuolis jėzuitas.

1932 m. vasarį, silpstant sveikatai, jis grįžo iš JAV į gimtinę. Pildydamas pažadą turtingai našlei, kuri jam paliko daug pinigų su sąlyga, kad už juos bus pastatyta bažnyčia, iš ūkininko Petro Kriaučionio P. Zabiela 1932 m. liepos 9 d. už 14 tūkst. litų nusipirko Burbiškio dvaro (Anykščių r.) rūmus, pastatytus 1857 m., su 8 hektarais žemės.

Tuoj pat antrajame rūmų aukšte jis ėmėsi įrenginėti koplyčią ir 1932 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas Burbiškio bažnyčios rektoriumi. Nuo 1932 m. lapkričio 15 d. toje koplyčioje jis ėmė reguliariai laikyti Šv. Mišias.

P. Zabielos iniciatyva 1933 m. pradžioje buvo įsteigta ir Burbiškio parapija. Suremontuoti Burbiškio rūmai buvo pertvarkyti į Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kurią 1933 m. spalio 23 d. pašventino Leliūnų (Utenos r.) klebonas kanauninkas Antanas Masaitis, o P. Zabiela nuo tos dienos buvo paskirtas pirmuoju Burbiškio parapijos administratoriumi. 

1933–1936 m. Burbiškyje jis pastatė ir ūkinius parapijos trobesius, nupirko liturginių reikmenų, fisharmoniją, pianiną, varpą. Iš viso jis parapijai paaukojo daugiau kaip 100 tūkst. litų. Jis buvo dosnus ir parapijiečiams, paremdavo juos pinigais nelaimės atvejais.

Burbiškyje steigiantis Lietuvos šaulių sąjungos šaulių būriui, P. Zabiela tapo pirmuoju jo nariu ir buvo paskirtas būrio kapelionu, šias pareigas ėjo iki gyvenimo pabaigos.

Laisvalaikiu keliaudavo pas parapijiečius, bendraudavo su žmonėmis, rūkydavo pypkę.

Mirė 1936 m. lapkričio 9 d. Utenoje. Palaidotas Burbiškio kapinėse, kapas aptvertas geležine tvorele, jį ženklina betoninė Švč. Jėzaus Širdies statula su įrašu postamente: "A+A / Kun. Pranas / Zabiela / 1877.VII.12–1936.XI.9".