Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas BULOTA
2018-01-29

Vardas: Antanas
Pavardė: BULOTA
Gimimo data: 1913-06-10
Gimimo vieta: Vajėšių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Kariškis, inžinierius, visuomenininkas


Tėvai: Povilas Bulota (1887–1962) ir Karolina Bulotienė (1888–1959). Seserys: Ona Bulotaitė (1916–2002), Janina Bulotaitė-Drobelienė (1928–1983) – pedagogė.

Anykščiuose baigė pradžios mokyklą ir progimnaziją. Mokėsi ir 1934 m. baigė Ukmergės gimnaziją. Studijavo Kauno karo mokykloje, kurią baigė 1936 m.

Nuo 1936 m. A. Bulota tarnavo 4-ajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke II batalione Kupiškyje, buvo sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadas. Nuo 1939 m. rudens jis taip pat buvo Kupiškio gimnazijos karinio rengimo mokytojas.

1940 m. jis buvo paskirtas lenkų internuotų karininkų sargybos ir apsaugos kuopos vadu Rokiškyje, jam suteiktas leitenanto laipsnis.

1941 m. iš Pabradės poligono pulkui traukiantis į Sovietų Sąjungą, A. Bulota Švenčionėliuose pabėgo iš sovietų kariuomenės ir nuvyko į Panevėžį, kur gyveno jo šeima. 1941–1944 m. jis dirbo Panevėžio apygardos civilinės administracijos kontrolieriumi.

1944 m. pavasarį A. Bulota nuvyko į Marijampolę, į steigiamą Vietinės rinktinės karo mokyklą, ir buvo paskirtas 4-osios kuopos vadu. Buvo areštuotas kartu su Vietinės rinktinės štabu ir kitais karininkais, bet po dviejų savaičių paleistas.

1944 m. vasarą A. Bulota pasitraukė į Vokietiją ieškoti ten anksčiau išvykusios šeimos. Šeimą surado Bavarijoje, pabėgėlių stovykloje, ten gyveno ir dirbo vairuotoju.

1949 m. A. Bulota su šeima atvyko į JAV, dirbo baldų ir čiužinių fabrike. 1960 m. persikėlė į Los Andželą, ten mokėsi, išlaikė egzaminus ir iki 1978 m. dirbo braižytoju, kelių techniku, inžinieriumi.

Los Andžele priklausė Lietuvių bendruomenei, buvo Amerikos lietuvių tarybos Los Andželo skyriaus valdybos narys, Juozo Daumanto šaulių kuopos narys, Lietuvių karių veteranų sąjungos "Ramovė" Los Andželo skyriaus ilgametis valdybos narys. Šios sąjungos XV atstovų suvažiavime (1995 m.) A. Bulotai buvo suteiktas sąjungos garbės nario vardas.
 
1998 m. jis pirmą kartą nuo 1944 m. aplankė Lietuvą, lankėsi įvairiose gimtojo krašto vietose.

A. Bulotai 2000 m. buvo suteiktas kario savanorio vardas. Jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.).

Buvo vedęs, žmona Katryna Bulota (1908–1998). Užaugino du vaikus. Duktė Jūratė Marija Bulotaitė-Avižienienė (1940–1977) – matematikė, jos vyras Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m.) – mokslininkas inžinierius informatikas.

Likęs našlys, vėl vedė, žmona Aušra Bulotienė.

Mirė 2002 m. gegužės 31 d. Los Andžele (JAV). Palaidotas Forest Lawn kapinėse Glendale (Los Andželas, JAV) šalia pirmosios žmonos, abiejų vaikų ir anūko – Algirdo Antano Avižienio sūnaus Algio Antano Avižienio (1963–1998).

Antrosios žmonos Aušros rūpesčiu ir lėšomis, įamžinant vyro vardą, Santariškėse, Vaikų ligoninės Nudegimų skyriuje, įrengta A. Bulotos vardu pavadinta palata.

2003 m. įsteigtas nuolatinis piniginis fondas A. Bulotos metinėms premijoms išmokėti geriausiems Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos, nuo 2014 m. – progimnazijos moksleiviams. A. Bulotos premijos laureatais tapo: Tomas Mameniškis ir Karolina Navickaitė (2003 m.), Lina Gervinskaitė ir Asta Repšytė (2004 m.), L. Baranauskas ir Laura Tuskenytė (2005 m.), Andrius Gavėnis, Jonas Čepulis ir O. Vyšniauskas (2006 m.), Karolina Simanavičiūtė (2007 m.), J. Dilys (2008 m.), Aušra Gadliauskaitė ir Aurius Žukovas (2009 m.), Aušra Gadliauskaitė ir Gytis Savickas (2010 m.), Ringailė Kernagytė ir Karolis Deveikis (2011 m.), Alvita Žabaitė (2012 m.), Judita Švelnytė (2013 m.), Laura Dundulytė, Konradas Mikalauskas, Paulius Raškevičius, Kasparas Zulonas ir Gabrielė Šinkūnaitė (2014 m.), Vainius Kalinauskas, Miglė Gindrėnaitė ir Gabrielius Keibas (2015 m.), Gabrielius Keibas (2016 m.), Viktorija Banelytė ir Daumantas Žąsinas (2017 m.).  

Debeikių (Anykščių r.) kapinėse tėvų kapavietėje A. Bulotai pastatytas medinis koplytstulpis su įrašu: "Ne ten norėjau atsigulti / Po svetimu medžiu. / Regėt gimtinę nors iš tolo / Leisk, Viešpatie, meldžiu. / Norėjau Lietuvoj ilsėtis / Su protėviais, tėvais / Šventuos kapeliuos / Po šlamančiais klevais".