Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Pranas MILIŪNAS
2019-06-18

Vardas: Pranas
Pavardė: MILIŪNAS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Meiliūnas
Gimimo data: 1898-04-08
Gimimo vieta: Kurklių dvaras (Anykščių r.)

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus ordininkas, žemdirbys, savivaldos organizatorius


Tėvai: Justinas Miliūnas – tarnautojas ir Konstancija Miliūnienė – dvaro akmistrinė.

Jaunystėje gyveno Labeikių kaime (Utenos r.), 1914 m. baigė pradinę mokyklą.

1919 m. vasarą, kuriantis Lietuvos kariuomenei, P. Miliūnas birželio pradžioje išėjo savanoriu į karinę tarnybą, po trumpų apmokymų Jasonių ir Vyžuonėlių dvaruose (Utenos r.) 1919–1921 m. tarnavo 1-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulke 4-ojoje kuopoje eiliniu, vėliau jaunesniuoju puskarininkiu, dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. Nuo 1919 m. liepos jis ėjo kuopos raštininko pareigas, bet jų nemėgo, stengėsi kuo dažniau eiti į žvalgybą.

Jis pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 m. rugpjūčio 24 d. ties Bružų kaimu (Zarasų r.), kai pasiųstas į žvalgybą išsilaikė pozicijoje ir padėjo užimti Galminių kaimą.

1919 m. gruodžio 9 d. už narsą bolševikų fronte P. Miliūnas buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę" (Vyties Kryžiumi).

1919 m. rudenį jis kovėsi bermontininkų fronte, dalyvavo Radviliškio kautynėse, nuo 1919 m. lapkričio 20 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio karinis laipsnis, jis buvo paskirtas kuopos ūkvedžiu.

Nuo 1920 m. pradžios jis buvo perkeltas į lenkų frontą Alytuje, bet susirgo ir kelis mėnesius gydėsi, tik rugsėjo mėnesį grįžo į kuopą, tą rudenį dalyvavo kautynėse su lenkais prie Nočios, Valkininkų (Varėnos r.) ir Trakų apylinkėse, prie Perlojos ir Varėnoje.

1921 m. gruodžio 2 d. jis buvo demobilizuotas kaip atsargos puskarininkis. Kaip savanoris jis gavo 12 hektarų žemės Morozovkos kaime (Molėtų r.) – Krasnogurkos viensėdį. Nenorėdamas gyventi sulenkėjusiame krašte, jis iškeitė žemę ir įsikūrė Vereikių kaime šalia Leliūnų (Utenos r.), kur ūkininkavo, turėdamas 7 hektarus žemės, dirbo kaimo pradžios mokyklos mokytoju. 1929–1940 m. jis dirbo savivaldoje, buvo Leliūnų seniūnijos seniūnas.

1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje atleistas iš seniūno pareigų, P. Miliūnas 1940–1941 m. liko seniūno pavaduotoju, nes paskirtas seniūnas buvo neraštingas. Gerai sutardamas su vietiniais rusais, 1941 m. birželį jis išvengė tremties, Antrojo pasaulinio karo metais ūkininkavo.

Pokario metais P. Miliūnas dirbo kolūkyje, gyveno skurdžiai.

P. Miliūnas jaunystėje parašė prisiminimų apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas, juos paskelbė žurnale "Karys" 1940 m.

Amžininkų prisiminimuose jis liko kaip principingas ir doras žmogus, senatvėje buvo labai religingas.

Buvo vedęs, su žmona užaugino 5 vaikus. Sūnūs: Justinas Miliūnas (g. 1933 m.) – dailininkas, dailės pedagogas, Jonas Miliūnas ir Stasys Miliūnas, dukterys Leonora ir ?.

Mirė 1979 m. gruodžio 23 d. Utenos ligoninėje. Palaidotas Kurklių kapinėse. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela Miliūnų šeimai.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus P. Miliūno gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 4-ajame tome (2012 m.).

Didžiakaimio Lietuvos Nepriklausomybės kovų memoriale įrengtoje atminimo lentoje šalia kitų Kurklių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierių akmenyje iškalta ir P. Milliūno pavardė (2019 m.).