DIDŽIAKAIMIS
  Gretimos vietovės:
ANTANAVA (Kurklių) | BURIA | KOLONIJA | KRYŽOKAI | KUKIŠKIS | KURKLĖ | MOLIAKALNIS (Kurklių) | SARGŪNAI | ŠIAUDINĖ |

2017-11-12   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 3 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Ribojasi su Moliakalnio, Antanavos, Kolonijos, Kukiškio, Kryžokų, Šiaudinės, Sargūnų ir Burios kaimais, Kurklės viensėdžiu. Įsikūręs į pietryčius nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai, abipus Kurklių–Balninkų kelio. Šiaurinėje kaimo dalyje yra ežeras Kurklys, iš jo išteka upelis Kurklė – Virintos kairysis intakas.

Yra 30 sodybų – 70 gyventojų (2001 m.), 33 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kurklių seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. kaime yra Didžiakaimio ir Trakinių gatvės.

1923 m. kaime buvo 35 sodybos – 176 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas Didžiadvario dvaras, 2 sodybos – 41 gyventojas. Paskutinė šio dvaro savininkė buvo Zofija Oginskytė-Jasaitienė, valdžiusi 105 ha žemės, bet Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukusi iš Lietuvos ir dvarą palikusi. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 432,9 ha žemės.

1940–1941 m., pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, Didžiakaimyje, buvusiame dvare, veikė vaikų namai, juose vienerius metus gyveno iš Kauno atvežti globotiniai. 1941 m. birželį, priartėjus Antrojo pasaulinio karo frontui, vaikai buvo išgabenti į Rytus.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Didžiakaimio buvo ištremta į Sibirą 10 asmenų.

1946 m. lapkričio 15 d. buvo atidaryta Didžiakaimio pradinė mokykla, kuri veikė iki 1970 m. Šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1946–1947 m. – Jonas Petronis, 1947–1948 m. – Natalija Mačionytė, 1948–1949 m. – Vanda Karnišovaitė, 1949–1950 m. – Vitalija Palubinskaitė-Kuktienė-Jasiūnienė, 1950–1951 m. – Marijona Nakutytė-Lukošiūnienė, 1951–1952 m. – Marija Birutytė-Kaminskienė, 1952 m. balandį–rugpjūtį – Vytenis Kaminskas, 1952–1954 m. – vėl M. Birutytė-Kaminskienė, 1954–1956 m. – Anelė Lapkutė-Karalienė, 1956–1970 m. – Genė Tručionytė-Šapokienė. Nelikus vaikų, mokykla buvo uždaryta.

Nuo 1954 m. gegužės 25 d. iki 1963 m. sausio 12 d. Didžiakaimis buvo Kavarsko rajono (vėliau – Anykščių rajono) Antanavos apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto centras.

1949 m. balandžio 23 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas gyvenimas", vėliau iki 1962 m. priklausė "Draugystės", nuo 1962 m. – "Virintos", Kurklių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. Nuo 1962 m. balandžio 21 d. iki 1974 m. lapkričio 11 d. Didžiakaimis buvo "Virintos" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Angelės ir Valento Černiauskų pieno ūkis.

Priklauso Kurklių parapijai. Kapinių nebuvo.

Iš Trakinių kilęs Jonas Pilka (1922–2004) savo sodyboje savo lėšomis 1992 m. pastatė akmenų mūro originalaus trikampio plano monumentą su geležiniu kryžiumi savo dėdei Povilui Pilkai ir kitiems žuvusiems už Lietuvos laisvę, jo memorialinėje lentoje įrašas: "1920 / Povilui Pilkai / nuo Trakinių kaimo ir kitiems / Lietuvos savanoriams, / žuvusiems / už Lietuvos laisvę / 1992".

Didžiakaimyje įsikūrė ir XX a. gyveno iš Staškūniškio kilęs Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Baranauskas (1899–?), nuo 1919 iki 1921 m. tarnavęs 8-ajame pėstininkų pulke ir dalyvavęs Nepriklausomybės kovose ties Turmantu, Salaku ir Daugpiliu. 1989 m. rugsėjo 22 d. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspedicijos dalyviams jis parodė vietą prie Virintos, kur Lietuvos kariai atėmė iš bolševikų pirmąją lauko patranką, tapusią pirmuoju Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklu. Du akmenys iš J. Baranausko nurodytos vietos buvo paimti ir panaudoti Karo muziejaus sodelyje tuo metu atkurto paminklo "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" postamente.

Didžiakaimyje 1895 m. gimė laisvės gynėjas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties Kryžiaus ordininkas Mykolas Ingelevičius, 1924 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Kazimieras Tubys-Žvalgas.