1939–1943 m. baigė Repšėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklą, 1943–1950 m. mokėsi Anykščių gimnazijoje, vidurinėje mokykloje.

V. Bitinienė dirbo Balelių (Ukmergės r.) tarybiniame ūkyje sąskaitininke, kol 1958 m. dėl nusilpusio regėjimo liko neįgali.

1972–1975 m. ji dar dirbo Ukmergėje aklųjų įmonės ceche.

Nuo 1975 m. iki gyvenimo pabaigos V. Bitinienė gyveno Panevėžyje. 1975–1992 m. ji dirbo Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio aklųjų įmonėje darbininke.

V. Bitinienė buvo aktyvi Panevėžio aklųjų kultūrinio gyvenimo dalyvė, literatė.

Nuo 1975 m. ji rašė eilėraščius. V. Bitinienės kūryba buvo spausdinama periodiniuose leidiniuose ("Panevėžio tiesa", "Mūsų žodis"), neregių literatų almanachuose "Vaivorykštė" (3-ame tome 1980 m. ir 4-ame tome 1984 m.) ir "Žodžio spalvos" (2002 m.).

Buvo ištekėjusi, vyras Vincas Bitinas (1925–2006). Liko našlė.

Mirė 2020 m. spalio 20 d. Panevėžyje. Palaidota Panevėžio Šilaičių kapinėse (47 kvartalas, 7 eilė, 9 kapas). Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė kompozicija, dešiniojoje steloje iškaltas įrašas: "Bitinai / Vincas 1925–2006 / Valerija 1930–2020".