Viensėdis Andrioniškio seniūnijoje už 3 kilometrų į vakarus nuo Andrioniškio. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Latavos upelis – Šventosios dešinysis intakas. Ribojasi su Karčių, Pagriežių, Svilelių ir Latavos kaimais, Palatavio viensėdžiu. Į rytus nuo viensėdžio yra Latavos miškas.

Yra 5 sodybos – 10 gyventojų (2001 m.), 4 gyventojai (2011 m.).  Priklauso Andrioniškio dešiniajai seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 45 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 167,12 ha žemės. Tarpukaryje kaime buvo 14 sodybų.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Daugulių buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

1945 m. liepą prie Daugulių kaimo apie 100 partizanų, susirinkusių iš Troškūnų, Anykščių, Kavarsko, Raguvos, Subačiaus, Viešintų valsčių, įkūrė Lietuvos laisvės armijos Šarūno rinktinę, kurios vadu tapo Antanas Slučka-Šarūnas. 1946 m. rugsėjo 13 d. Daugulių kaime žuvo Šarūno rinktinės štabo viršininkas Vaclovas Girdėnas-Algimantas, Lakūnas (1916–1946) ir dar vienas partizanas. 1947 m. vasario 13 d. Daugulių kaime žuvo Šarūno rinktinės vado adjutantas Augustas Šlapokas-Ąžuolas ir rinktinės štabo narys Antanas Linkevičius-Margis (1928–1947).

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Daugulių kolūkį, vėliau iki 1960 m. priklausė "Pažangos" kolūkiui, paskui – Troškūnų tarybiniam ūkiui, "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Iki XX a. pabaigos viensėdis priklausė Troškūnų apylinkei, seniūnijai, tik 1998 m. buvo įjungtas į naują Andrioniškio seniūniją. 

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likę antkapiniai paminklai.