Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 6 kilometrų į pietryčius nuo Troškūnų. Ribojasi su Gurskų, Kalnuočių, Rudžionių ir Bareišių, Kaupiniškių, Bareišėlių ir Purvynų viensėdžiais. Pietvakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Juostino ežero. Įsikūręs į pietus nuo krašto kelio Anykščiai–Panevėžys, į šiaurę nuo siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linijos.

Yra 2 sodybos – 6 gyventojai (2001 m), 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Smėlynės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kilo nuo Juostino ežero. Jo plotas – 38 hektarai, ežeras 1,9 kilometro ilgio ir 300 metrų pločio, jo vidutinis gylis – 8 metrai, giliausioje vietoje – iki 25,1 metro. Ežeras yra mėgėjiškos žūklės vieta, išnuomotas ir įžuvinamas lydekomis.

Manoma, jog kaimas įsikūrė XIX a. 1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 49 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Pajuostinio I vienkiemiai – 5 sodybos, 28 gyventojai. 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 190,01 ha žemės. Pajuostinyje buvo grietinės nugriebimo punktas.

Kaime veikė Pavasarininkų organizacija, kuriai vadovavo Pranciškus Balčiūnas iš Purvynų kaimo.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pajuostinio buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Pažangos" kolūkį. Stambinant ūkius, nuo 1964 m. jis priklausė Troškūnų tarybiniam ūkiui, nuo 1977 m. – "Aukštakalnio" kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, jose išliko keletas prižiūrimų kapaviečių su paminklais palaidotiems Pesliakų ir Kubilių šeimų mirusiesiems.

Pajuostinyje 1923 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Albinas Kubilius-Rūgštymas.