Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 7 kilometrų į rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Senoniškio, Remeikių, Šlynynės kaimais, Braniškio viensėdžiu, Jašiškio ir Utenos rajono Pagojės kaimais. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upelė Lukna.

Yra 1 sodyba – kaimas liko negyvenamas (2001 ir 2011 m.).

Senieji kaimo gyventojai kaimą prisimena tik Baltušavos pavadinimu. Rašytiniuose dokumentuose Baltušava minima kaip Pultavka.

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 21 gyventojas, turėjo 31,33 ha žemės. Skirstant į vienkiemius, žemė buvo padalinta į 6 ūkius.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Baltušavos buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", vėliau priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Skiemonių parapijai. Kapinių nebuvo.

Kultūros vertybių registro objektas (kodas 1880) archeologijos paminklas Jašiškio (Baltušavos) piliakalnis, vadinamas Švedkalniu, Švedkapiu, yra į šiaurę nuo sodybų, prie Jašiškio–Kaniūkų kelio. Jis datuojamas I tūkstantm. pr. m. e. II puse – I tūkstantm. pradžia. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis sunaikintas ariant.

Baltušavoje 1914 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Jonas Karvelis-Klajūnas, 1949 m. – dailininkė tekstilininkė Danguolė Jocienė.