REMEIKIAI
  Gretimos vietovės:
AUDENIŠKIS | BALTUŠAVA | MIŠKINIŠKIAI II | OŽIONYS | PABERĖŽIAI | SENONIŠKIS | TOTORIŠKIS | ŽIOGAI I | ŽIOGAI II |

2022-09-09   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 4 kilometrų į rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Baltušavos, Paberėžių, Ožionių, Žiogų, Miškiniškių II, Senoniškio kaimais, Totoriškio ir Audeniškio viensėdžiais. Per kaimą teka upelė Lukna. Vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Žiogų miško, kaimo pietuose – Beržynėlio, Gailyno ir Kirkizo miškai.

Yra 7 sodybos – 11 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Skiemonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1830 m. Skiemonių bažnyčios inventoriuje minimas Remeikių dvaras. 1908 m. Skiemonių parapijos bajorkaimių sąraše minimi ir Remeikiai.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 55 gyventojai. 1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 230,72 ha žemės. Remeikių kaime buvo ir Remeikių dvaras, kurį valdė Vladas Čečergis, turėjęs 61,34 ha žemės. 1923 m. dvare buvo 1 sodyba – 16 gyventojų.

1930 m. Voversių pradinė mokykla buvo perkelta į Remeikių kaimą. 1930–1931 m. Remeikių pradžios mokykloje veikė I–III skyriai, su kuriais dirbo mokytoja Veronika Kindurytė. 1939–1940 m. I–IV skyriuose mokėsi 43 vaikai, mokytoja dirbo Zuzana Girdvainienė.

1941 m. buvo ištremta į Sibirą Čečergių šeima.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. Remeikių kaimas buvo Anykščių apskrities Skiemonių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Voversių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto centras.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", vėliau iki 1992 m. priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Skiemonių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę, kapinės buvo smarkiai suardytos statant kolūkio fermas.

Remeikiuose 1860 m. gimė dvarininkas ir visuomenininkas Antanas Gineitis, 1909 m. – kariškis ir policijos pareigūnas Kazys Surgautas, 1942 m. – agronomas, politikas ir vadovas Algirdas Žukas.