Kaimas Skiemonių seniūnijoje, iš visų pusių supantis Skiemonių miestelį. Ribojasi su Pūstalaukių, Melėnų, Želtiškių, Šilų, Žiogų I kaimais, Beržynės, Mediniškių ir Jurgiškio kaimais, Ustronės I viensėdžiu. Per kaimą teka upė Lukna – Nevėžos ežero intakas, čia į ją įteka dešinysis intakas Juodiniškis. Kaimą kerta krašto kelias Anykščiai–Molėtai.

Yra 82 sodybos – 205 gyventojai (2001 m.), 217 gyventojų (2011 m.). Priklauso Skiemonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio "skemas" – miško kirtimas. Kiti mano, jog pavadinimas siejamas su žodžiu "skiemuo", galbūt čia gyvenantys žmonės kalbėdami skiemenuodavo.

1923 m. kaime buvo 32 sodybos – 172 gyventojai. 1927 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 466,72 ha žemės.

Kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga, Jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokytojas Antanas Rudokas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Skiemonių kaimo buvo ištremtos į Sibirą 6 šeimos.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Švyturio" kolūkį, 1950–1958 m. priklausė Stalino kolūkiui, pakeistus jo pavadinimą 1958–1991 m. – Skiemonių kolūkiui, kol 1991 m. pabaigoje ūkis iširo. Nuo 1958 m. kovo 7 d. iki 1991 m. lapkričio 1 d. Skiemonių kaimas buvo Skiemonių kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Kęstučio Kvyklio (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis). Kaime veikia Skiemonių agroserviso kooperatyvas.

Priklauso Skiemonių parapijai.

Skiemonyse 1904 m. gimė kunigas Jonas Šveja, 1909 m. – kariškis Juozas Stripeikis ir pedagogė tremtinė Veronika Žukaitė-Sukarevičienė, 1920 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Bronius Ilgutis-Kirvis, 1937 m. – kultūros organizatorė ir visuomenininkė Bronė Krikštaponytė-Lukaitienė.