SUNGAILA
  Gretimos vietovės:
BAJORAI (Skiemonių) | LINKSMAKALNIS (Veseluvka) | OŽIONYS |

2021-10-24   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 3 kilometrų į pietus nuo Skiemonių. Ribojasi su Linksmakalnio, Ožionių ir Bajorų kaimais.

Negyvenamas kaimas (2001, 2011 m.).

Sungailos kaimas 1986 m. spalio 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro, jo teritorija priskirta Linksmakalnio kaimui. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Sungailos kaimo vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

Sungaila (Suntogoly) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Kaimas įsikūręs buvusio Sungailos dvaro vietoje, nuo to ir kilęs pavadinimas.

1908 m. Skiemonių parapijos kaimų sąraše minimas ir Sungailiškio (Sungailos) bajorkaimis. Sungailiškio dvarą valdė Viktoras ir Antanina Maleckai. Jų vienintelė duktė Vanda Karolina Maleckaitė mirė 1902 m., būdama 22 metų, dvaro savininkai liko be paveldėtojų.

Apie 1910 metus į Sungailiškio dvarą iš Gintviliškio palivarko persikėlė Jono ir Leontinos Karčinskų šeima, kurioje augo ir jų sūnus V. Malecko krikštasūnis Marijonas Karčinskas (1893–1953).

1923 m. Sungailiškyje buvo 2 sodybos – 27 gyventojai. 1926 m. M. Karčinskas, būdamas dvaro savininkės našlės Antaninos Maleckienės įgaliotinis, išnuomojo Baliui Bučiui ketvirtadalį dvaro su puse gyvenamojo namo. Apie 1930 m. M. Karčinskas pardavė ir dalį dvaro žemių: 65 ha broliams Konstantinui ir Jurgiui Nečiūnams bei dar 10 ha Jonui Kazlui.

1938 m. pavasarį mirus Sungailiškio dvaro savininkei A. Maleckienei, savininku liko M. Karčinskas. Tuo metu dvarui buvo likę 65 ha žemės, iš jų 30 ha kartu su gyvenamuoju namu ir visais ūkio trobesiais valdė pats savininkas, o 35 ha buvo išnuomoti Bučių šeimai.

1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuo metu buvo 4 ūkiai. Tuo metu 56,81 ha Sungailos vienkiemio žemės pasidalino broliai Jurgis ir Konstantinas Nečiūnai, 10 ha turėjo Jonas Kazlas, o likusį 65 ha žemės plotą valdė M. Karčinskas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Sungailos buvo ištremta į Sibirą viena Karčinskų šeima – 1951 m. spalio 2 d. į Krasnojarsko kraštą (Rusija) išvežti Marijonas (1893–1953) ir Adelė (1902 – po 1958) Karčinskai su vaikais Vanda (g. 1936 m.) ir Irena (g. 1939 m.) Karčinskaitėmis. Tėvas mirė tremtyje, motina su dukterimis laisvę atgavo tik 1958 m. birželį ir grįžo į Lietuvą.

Ištrėmus Karčinskų šeimą, jų gyvenamasis namas buvo perkeltas į Voversių kaimą, kur buvo įkurta kolūkio kontora. Kiti dvaro trobesiai išdraskyti, liko tik pamatai, kad Karčinskų šeima neturėtų kur grįžti.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Rūtos" kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis iširo.

Priklausė Skiemonių parapijai. Kapinių nebuvo.

Sungailoje 1929 m. gimė visuomenininkė, politinė kalinė Prima Bučytė-Petrylienė.