VETYGALA
  Gretimos vietovės:
ABROMIŠKIS | ŠEŠTOKIŠKIAI | ŠILELIAI | VAIŠVILIŠKIAI (Anykščių) | ZAVIESIŠKIS |

2022-09-15   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 5 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kavarsko. Ribojasi su Zaviesiškio, Vaišviliškių, Abromiškio, Šilelių ir Šeštokiškių kaimais, kitapus Šventosios – Anykščių šilelis. Šiaurės rytiniu kaimo pakraščiu teka upelis Susiena – Šventosios dešinysis intakas, rytiniu pakraščiu kaimas remiasi į Šventąją. Kaime yra šių upių santaka.

Yra 5 sodybos – 14 gyventojų (2001 m.), 8 gyventojai (2011 m.). Priklauso Zaviesiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 9 sodybos – 43 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas Vetygalos palivarkas – 2 sodybos, 11 gyventojų. 1935 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 161,59 ha žemės.

1949 m. liepos 21 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Išmėgintas kelias", vėliau priklausė "Laisvės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, apaugusios mišku, vienas paskutiniųjų jose palaidotas 1945 m. žiemą stribų nukankintas Vladas Skrebūnas (1923–1945), likęs 1 paminklinis akmuo.

Gamtos geologinis paminklas (nuo 1964 m.) Vetygalos atodanga yra dešiniajame Šventosios šlaite, žemiau Šventosios ir Susienos bei Šventosios ir Virintos santakų. Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. 1962 m. užtvenkus Šventąją ties Kavarsku, upė ties Žėbos kalnu užliejo plačią viršsalpinę terasą ir į ją įsirėmusios atodangos apačią.

Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje – 20–30 metrų aukščio ir 25 metrų pločio. Joje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo devono uolienų sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Šiuose sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius – 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – yra menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos įrašytos į Lietuvos rekordų knygą (1993 m.) kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys. 

Vetygaloje 1909 m. gimė kariškis Leonardas Šimkus, 1949 m. – vertėja Zita Tutkutė-Marienė.