Kaimas Kurklių seniūnijoje už 3 kilometrų į rytus nuo Kurklių. Įsikūręs ties Nevėžos ir Virintos santaka į šiaurės rytus nuo abiejų upių, prie vieškelio Užunvėžiai–Šližiai. Ribojasi su Buteikių, Starkiškio, Vyliaudiškio, Pavirinčių, Antakalnių, Repečkų kaimais, Kurklių miesteliu ir Šilelio viensėdžiu.

Yra 13 sodybų – 29 gyventojai (2001 m.), 14 gyventojų (2011 m.). Priklauso Kurklių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo pono Kališkos pavardės.

1923 m. kaime buvo 11 sodybų – 60 gyventojų. 1934 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 123,8 ha.

1939 m. birželio 22 d. buvo pastatytas mūrinis Kališkų kaimo kryžius. Pokario metais jis buvo nugriautas, bet vietinių gyventojų K. Čerkausko ir J. Repečkos iniciatyva 1989 m. birželio 15 d. atstatytas.

1942 m. kaime buvo 15 sodybų, gyveno 73 žmonės. Po Antrojo pasaulinio karo iš Kališkų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. rudenį kaimas kartu su Obelynės viensėdžiu ir dalimi Kurklelių kaimo buvo įjungtas į A. Puškino vardo kolūkį, kuriam vadovavo pirmininkas Jonas Dūda. Vėliau, stambinant ūkius, 1951–1962 m. kaimas priklausė "Aušros" kolūkiui, o pakeitus jo pavadinimą 1962–1992 m. – "Nevėžio" kolūkiui, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Kurklių parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.