Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Skiemonių. Ribojasi su Pašilių, Kančiškių ir Geležinės kaimais, Aukštadvario ir Luknos viensėdžiais. Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie Nevėžos ežero. Rytiniu remiasi į Aukštadvario mišką.

Yra 4 sodybos – 3 gyventojai (2001 m.), 2 gyventojai (2011 m.). Priklauso Katlėrių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo vietos prie ežero.

Paežeriai (Pojezierze alias Poberže) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1791–1799 m. Skiemonių bažnyčios metrikų knygose minimi ir Paežeriai.

1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 52 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas Paežerių viensėdis – 1 sodyba, 7 gyventojai. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 158,10 ha žemės padalinta 11 savininkų. Paežerių kaimo gyventojai Vitkūnai nuomavo ežerus ir vertėsi žvejyba.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Paežerių buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Skiemonių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Paežerių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Juškonių apylinkės, kuriai priklausė 1954–1963 m., vėliau – Skiemonių apylinkei.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Nevėžis", vėliau priklausė "Laisvojo artojo", Černiachovskio, Katlėrių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Dabar Paežeriuose veikia Vasilijaus Jakovlevo kaimo turizmo sodyba.

Priklauso Skiemonių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.