JUŠKONYS
  Gretimos vietovės:
BUIVYDAI | KLEVĖNAI | MAŽEIKIŠKIS | PEČIULIŠKIS | PLEPIŠKIAI | SPIEČIŪNAI | STARKAKAMPIS |

2018-12-15   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 12 kilometrų į pietryčius nuo Anykščių. Įsikūręs už 1,5 kilometro į šiaurės vakarus nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Ribojasi su Klevėnų, Spiečiūnų, Plepiškių, Buivydų, Pečiuliškio ir Mažeikiškio kaimais, Starkakampio viensėdžiu. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Mušėjaus ežero.

Yra 33 sodybos – 89 gyventojai (2001 m.), 58 gyventojai (2011 m.). Priklauso Burbiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Juškonyse yra Juškonių ir Pakalnės gatvės.

Padavimas pasakoja, jog kadaise kaime gyvenęs ūkininkas ir turėjęs daug ožkų. Nuo to kilęs vietovės pavadinimas – Ožkonys. Vėliau – Uškonys, Juškonys. Kiti kaimo vardą kildina nuo "juškos" – krosnies dūmtraukio sklendės.

Juškonys (Juszkiany) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. XIX a. minimas Juškonių valstybinis dvaras, kuriam priklausė 198 dešimtinės žemės ir 49 dešimtinės žvejybos ploto. Juškonys susidarė iš trijų kaimelių – Didžiųjų Juškonių (I), Mažųjų Juškonių, vadinamų "Paselenų" (II) ir Juškonėlių.

1923 m. Didžiųjų Juškonių I kaime buvo 14 sodybų – 91 gyventojas. Daugiausia tai buvo stambūs ūkininkai, valdę ne mažiau kaip po 25 ha žemės: Ignas Gutauskas – 46 ha, Vladas Jovaiša – 40 ha, Juozas Bulota – 27 ha. 1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 258,82 ha žemės.

1923 m. Mažųjų Juškonių II kaime buvo 9 sodybos – 49 gyventojai, ten gyveno daugiausia rusų stačiatikiai, atkelti dar XIX a. viduryje iš Vitebsko (Baltarusija) gubernijos ir XX a. pradžioje visiškai sulietuvėję. 1938 m. buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 123,63 ha žemės. Stambiausias ūkininkas – Kirilas Rutkauskas, turėjęs 27 ha žemės.

1923 m. Juškonėlių kaime buvo 10 sodybų – 39 gyventojai, tai buvo vadinamieji "decinsininkai", po 1861 m. gavę po 1 dešimtinę žemės (apie 1 ha).

Juškonyse veikė Igno Gutausko įrengtas grietinės nugriebimo punktas, dirbo amatininkai: kalviai Kazys Aniūnas, Juozas Aniūnas ir Motiejus Vilkickas, stalius Juozas Titenis, siuvėjas ir batsiuvys Juozas Šiaučiulis, siuvėja J. Satkūnaitė, kailiadirbiai Tomas Garkulis, Teodoras Kaminskas, Kornejus Strelkovas su sūnumis. Kaimas turėjo žiniuonį-atkalbėtoją Grobovą.

1919 m. sausio 2 d. buvo įkurta Juškonių pradžios mokykla, kuri įsikūrė iš Juozo Vilkicko išnuomotame kambaryje. 1921–1922 m. mokykloje buvo I–III skyriai. 1921 m. turtingesni Juškonių ūkininkai susidėję Igno Gutausko skirtame žemės sklype pastatė pradžios (keturklasę) mokyklą. 1925–1926 m. mokykla išliko vienkomplektė su I–III skyriais bei 60 vaikų. Žiemos metu prie mokyklos veikė suaugusiųjų kursai, kuriuos lankė 24–27 lankytojai. Juškonyse tuo metu dirbo mokytojai: nuo 1919 m. – Juozas Gutauskas, 1921–1922 m. – Feliksas Sedelskis, 1922–1925 m. – Eugenija Tamošaitytė-Verbickienė, 1925–1927 m. – Feliksas Poviliūnas, 1926–1939 m. – vedėjas Konstantinas Čiukšys. 1930 m. buvo įkurtas antras Juškonių mokyklos komplektas Pašilių kaime. 1937–1940 m. mokytoju dirbo Pranas Jakubėnas, veikė I–IV skyriai, kuriuose mokėsi 77 vaikai. Mokykloje veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis, Pavasarininkų, Angelaičių draugijos.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir iki 1947 m. Juškonių pradinėje mokykloje dirbo mokytojas Vincas Rakauskas. Vėliau šios mokyklos vedėjai buvo mokytojai: 1948–1949 m. – Emilija Šaltenytė-Stankelienė, 1949–1951 m. – Angelė Laurenčikaitė-Nefienė, 1951 m. rugsėjį – Albinas Genys, 1951 m. spalį–gruodį – Stasys Kazlauskas, 1952–1958 m. – Povilas Repčys, 1958–1960 m. – Valerija Dilytė-Danylienė, 1960–1984 m. – Valentina Railaitė-Aniūnienė. Juškonių pradinė mokykla veikė iki 1984 m., kol sumažėjus vaikų buvo uždaryta. Pastatas išlikęs kaip privatus, šiuo metu neeksploatuojamas namas.

Kaimas XX a. pirmojoje pusėje turėjo savo teatrą, kurį buvo organizavęs mokytojas K. Čiukšys, statydavo sceninius veikalus. Jaunieji ūkininkai turėjo savo knygynėlį, organizuodavo daržovių parodėles.

1941 m. birželį iš Juškonių į Sibirą buvo ištremti Monika Šiaučiulienė (1871–1941) – mirė pakeliui ir jos sūnus, buvęs Skiemonių šaulių būrio vadas Jonas Šiaučiulis (1902–1943) – mirė lageryje Rešiotuose (Krasnojarsko kraštas, Rusija). Po Antrojo pasaulinio karo iš Juškonių buvo ištremtos į Sibirą, į Krasnojarsko kraštą, trys šeimos – 12 asmenų, visi grįžo iš tremties, 11 – ir į Juškonis. Į Manos rajoną 1948 m. gegužės 22 d. ištremti Juozas (1886–1972) ir Anelė (1890–1974) Vilkickai su sūnumis Vladu (1924–1992) ir Juozu (g. 1930 m.) – paleisti iš tremties 1957 m. lapkritį, grįžo 1958 m. balandį. Į Askizo rajoną 1949 m. kovo 27 d. ištremta Anelė Gutauskienė (1907–?) su vyro sesers šeima Stase (1917–?) ir Juozu (1908–?) Šalteniais – grįžo 1957 m. Į Novosiolovo rajoną 1951 m. spalio 3 d. ištremti Jonas (1909–1992) ir Eleonora (1909–?) Aniūnai su sūnumi Rimantu (g. 1945 m.) bei Eleonoros sūnūs iš pirmosios santuokos Jonas (g. 1931 m.) ir Vladas (g. 1936 m.) Jovaišos – grįžo 1958 m.

1944 m. rudenį Juškonių kaimo vyrai ir jaunuoliai susibūrė į Kazio Tylos-Tarzano vadovaujamos Žaliosios rinktinės Juškoniečių skyrių. Skyriaus vadu buvo Juozas Titenis-Alksnis (1909–1987), skyriui taip pat priklausė šio kaimo gyventojai Jonas Aniūnas-Jaunius (1925–1999), Andrius Petronis-Uosis (1906–1988), Kamilius Vilkickas-Niekas (1922–2014) ir Vladas Vilkickas-Vėjas (1924–1992). 1945 m. pavasarį rinktinę išsklaidžius, laisvės gynėjai legalizavosi ir išvažinėjo po Lietuvą. 1945 m. žiemą dėl antsovietinės veiklos buvo suimti Andrius Petronis (1902–1988) – nuteistas mirties bausme, ją pakeitus, 10 metų kalintas Dudinkos (Krasnojarsko kraštas) lageryje, ir Bronius Kiaušas (1912–1984) – kalintas 10 metų lageryje. 1947 m. suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio Juškonių pradinės mokyklos mokytojas Vincas Rakauskas (1908–?), apklausose išdavęs ir kitus laisvės gynėjų rėmėjus, tarp jų – juškonietį Kamilių Vilkicką (1922–2014), 1947 m. suimtą ir nuteistą 7 metus kalėti. 1950 m. suimtas Pranas Augustinas (1910–1951) – nuteistas 25 metus kalėti, žuvo Vorkutos šachtose.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Skiemonių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Juškonių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Iki 1954 m. gegužės 25 d. centras Juškonys, vėliau – Spiečiūnai. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Skiemonių apylinkės.

1949 m. birželio 10 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Naujas gyvenimas", jo pirmininku paskirtas Jonas Aniūnas, o rudenį jam išėjus į kariuomenę – Juozas Šiaučiulis. Stambinant ūkius, 1951 m. vasario 27 d. jis įsijungė į Lenino vardo kolūkį, o 1976 m. vasario 18 d. – į "Anykščių šilelio" kolūkį, kuriam priklausė iki 1992 m., kol toks ūkis buvo likviduotas. Nuo 1951 m. vasario 27 d. iki 1976 m. vasario 18 d. Juškonys buvo Lenino vardo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Reginos Patalauskienės pieno ūkis.

Priklauso Skiemonių parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Kraštotyrininkas Kamilius Vilkickas parengė ir išleido kraštotyros rinkinį "Juškonys (Anykščių raj.)" (2012 m.).

Juškonyse 1894 m. gimė veterinaras ir visuomenininkas Juozas Gutauskas, 1913 m. – kariškis, valstybės tarnautojas Antanas Titenis, 1920 m. – tautodailininkė tekstilininkė Anelė Gliaudelytė-Geleževičienė, 1922 m. – agronomas ir kraštotyrininkas Kamilius Vilkickas, 1956 m. – pedagogas vadovas Valentinas Eismantas, 1967 m. – fotomenininkas Arūnas Eismantas.