Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Ribojasi su Bajorų, Miškinių, Jotkonių, Visėtiškių ir Čiukų kaimais, yra prie krašto kelio Utena–Kupiškis. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upė Jara – dešinysis Šventosios intakas, kaime yra Jaros ir Svėdasos upelio santaka.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), 1 gyventojas (2011 m.). Priklauso Svėdasų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. Zoviškių palivarke buvo 4 sodybos – 50 gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Zoviškių buvo ištremta į Sibirą 11 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Vienybė", vėliau iki 1992 m. priklausė "Lenino keliu", Maleišių kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Zoviškių senovės gyvenvietė yra apie 0,5 km į vakarus nuo kaimo, į šiaurės rytus nuo krašto kelio Utena–Kupiškis tilto per Jarą, Jaros kairiajame krante. Manoma, jog čia buvo gyventa I tūkstantmečio pradžioje, paskui II tūkstantmečio antrojoje pusėje. 1994 m. gyvenvietę tyrinėjo archeologai, rasta įvairių radinių, tarp jų – originalus medalis.

Zoviškiuose 1874 m. gimė kunigas Jonas Juodviršis.