Emilija VITKŪNAITĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Vaitkevičienė
Gimimo data: 1929-06-07
Gimimo vietovė: Šeštokiškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Medikė, rašytoja prozininkė ir poetė

2021-01-05   |   Spausdinti

Tėvas Jonas Vitkūnas – statybininkas, smulkus ūkininkas. Augo gausioje šeimoje, kurioje iš devynių gimusių vaikų užaugo penki, buvo penktoji.

1946 m. baigė Panevėžio vidurinę ekonominę mokyklą. 1946–1949 m. mokėsi Vilniaus felčerių-akušerių mokykloje, įgijo medicinos felčerės specialybę.

Nuo 1949 m. E. Vitkūnaitė dirbo felčere Kupiškyje, Panevėžyje ir Anykščiuose, paskui apsigyveno ir iki gyvenimo pabaigos liko Vilniuje, dirbo Vilniaus I vaikų poliklinikoje, paskui Vilniaus specialiojoje ligoninėje felčere, kol išėjo į pensiją.

Šioje ligoninėje ji slaugė sunkiai sirgusius kompozitorių Balį Dvarioną, rašytoją Ievą Simonaitytę, poetą Eduardą Mieželaitį, savo įspūdžius apie bendravimą su jais ir kitais žinomais žmonėmis ji aprašė publicistiniuose straipsniuose.

Nuo jaunystės ji rašė proza, savo pirmuosius kūrinius publikavo Kupiškio ir Anykščių rajonų spaudoje. Almanache "Jaunieji" (1960 m.) buvo išspausdintas jos apsakymas "Vienturtė".

Pirmuosius literatūrinius E. Vitkūnaitės bandymus 1965 m. palankiai įvertinęs rašytojas Juozas Baltušis paskatino ją toliau kurti, bendrauti su kitais jaunaisiais rašytojais. Vėliau jos kūryba buvo publikuojama žurnaluose "Pergalė" ir "Kultūros barai", laikraštyje "Literatūra ir menas". Ji rašė apsakymus, eilėraščius, publicistinius straipsnius, atsiminimus apie įžymesnius žmones, dvasininkus kraštiečius, savo kūrinius publikuodavo periodikoje ir rinkiniuose. Jos kūryba buvo spausdinta visuose Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" kūrybos rinkiniuose.

Senatvėje gyvendama Vilniuje, E. Vitkūnaitė vasaras praleisdavo Šilelių kaime (Anykščių r.).

Ji buvo Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė (nuo 2012 m.). 

E. Vitkūnaitė išleido poezijos knygą "Palikimas" (2001 m.), novelių romaną "Gryčiutė prie Šventosios" (2008 m.) ir apsakymų rinkinį "Vieną vasarą prie Nemuno" (2012 m.).

Už knygos "Gryčiutė prie Šventosios" ištraukas ji buvo pripažinta Rytų Lietuvos literatų konkurso laureate publicistikos srityje (2006 m.), už apsakymus – prozos nominacijose (2007 m.).

Buvo ištekėjusi.

Mirė 2020 m. gruodžio 27 d. Vilniuje. Palaidota Kavarsko (Anykščių r.) kapinėse.