Gediminas Jonas ŠUKYS
  Gimimo data: 1923-02-13
Gimimo vietovė: Inkūnų k. (Vabalninko parapija, Biržų r.)

Trumpai:
Kunigas, kompozitorius

2013-12-27   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Šukys ir ? Šukienė – žemdirbiai, neturtingi ūkininkai, turėjo 14 hektarų nederlingos žemės. Augo septynių vaikų šeimoje su trim broliais ir trim seserimis. Brolis Bronius Šukys (1921–1945) – kareivis, žuvęs Antrojo pasaulinio karo fronte, seserys Emilija Šukytė-Petrokienė (1927–1995) – kultūros organizatorė ir dainininkė, Pranciška Šukytė – emigrantė JAV, darbininkė.

1930–1932 m. mokėsi Palaimos (Biržų r.) pradžios mokykloje, 1932–1933 m. piemenavo, 1933–1940 m. baigė Biržų gimnaziją. Mokykliniais metais dainuodavo choruose ir ruošėsi muzikos studijoms.

1940–1941 m. G. Šukys dirbo Biržų gimnazijos raštinėje sąskaitininku, kol sutaupė šiek tiek pinigų studijoms.

1941–1946 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Studijų metais G. Šukys buvo klierikų dekanas. Studijuodamas teologiją, jis pasirinko muziką antrąja profesija ir aštuonerius metus studijavo harmoniją, kontrapunktą, polifoniją, muzikinę formą. Kaip gabus muzikas jis buvo kviečiamas studijuoti instrumentuotę ir kurti muziką orkestrams, tačiau dėl kunigystės tokio siūlymo atsisakė. 1945 m. gegužės 20 d. jis buvo įšventintas subdiakonu, birželio 10 d. – diakonu.

1946 m. vasario 17 d. G. Šukys buvo įšventintas kunigu.

1946 m. vasarą jis tris mėnesius buvo vikaras Biržuose, paskui 1946–1948 m. – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras. Panevėžyje kartu su vargonininku Mykolu Karka jis organizavo jaunimo chorą (60 choristų), pats kūrė giesmes šiam chorui.

1948–1950 m. jis tarnavo vikaru Šeduvoje (Radviliškio r.), 1950–1951 m. – Saločiuose (Rokiškio r.), 1951-1953 m. Kupiškyje. 1952–1953 m. jis pavadavo susirgusį Palėvenės (Kupiškio r.) Šv. Domininko parapijos kleboną Zenoną Karečką ir buvo šios parapijos administratorius. 1953–1959 m. jis buvo Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras. 

1959–1966 m. G. Šukys buvo Daugailių (Utenos r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos administratorius, globojo altaristą kunigą Adomą Vyšniauską.

1966–1978 m. jis buvo Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, 1968–1978 m. ėjo ir Zarasų dekanato dekano pareigas, 1976 m. rudenį mėnesį laikinai ėjo ir Utenos dekanato dekano pareigas. Zarasuose jis ugdė vikarus: 1966–1970 m. – Petrą Baltušką, 1970–1972 m. – Kazimierą Aloyzą Sungailą, 1975–1976 m. – Antaną Zuloną, 1976 m. – Juozą Sriubą.

Paskirtas 1978 m. balandžio 6 d, 1978–1981 m. G. Šukys buvo Surdegio (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratorius. 1980 m. vasarą iš Surdegio jis kelis kartus važiavo į Maskvą (Rusija), kur turėjo teikti religinius patarnavimus iš viso pasaulio į Maskvos olimpines žaidynes susirinkusiems sportininkams katalikams.

Nuo 1981 m. spalio 13 d. jis persikėlė tarnauti į Dusetas (Zarasų r.) ir ten pasiliko iki gyvenimo pabaigos. 1981–1996 m. G. Šukys buvo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, paskui nuo 1996 m. gegužės 17 d. iki gyvenimo pabaigos liko Dusetų parapijos altarista, talkino pastoracijoje klebonui Salvijui Pranskūnui. 1984 m. jis laikinai administravo ir Antalieptės (Zarasų r.) parapiją.

Visą gyvenimą G. Šukys domėjosi muzika, parapijose padėdavo vargonininkams, diriguodavo chorams, yra sukūręs daugiau kaip 200 liturginių giesmių, Mišių ir kitų kūrinių, sudarė penkis giesmių ciklus Šv. Mišioms pagal kunigo Stasio Ylos eiliuotus tekstus. Dėl konspiracijos savo kūrinius jis dažnai pasirašinėdavo Akmenėlio slapyvardžiu.

1973 m. Mišių lietuviškais tekstais konkurse jo Mišios "Kristaus Rūpintojėlio garbei" laimėjo pirmąją vietą. Pirmieji jo muzikiniai kūriniai buvo išleisti JAV. 1980–1986 m. ten buvo išspausdinti 26 kunigo giesmių ir mišių sąsiuviniai "Akmenėlio giesmės".

Lietuvos Atgimimo metais kūrybinę G. Šukio dvasią 1989 m. pažadino Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija", ėmęs atlikti jo kūrinius ir Dusetų bažnyčioje surengęs pirmąjį jo autorinį koncertą. Vėliau autoriniai koncertai įvyko Kauno filharmonijoje, Vilniaus Arkikatedroje, Telšių katedroje, Plungės ir Anykščių bažnyčiose, taip pat Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, užsienio šalyse.

G. Šukys parengė ir išleido giesmių rinkinius su natomis: "Ryto maldoj" (1993 m.) ir "Akmenėlio giesmės" (1996 m.).

Labiausiai žinomos G. Šukio giesmės (abėcėlės tvarka):

"Advento giesmė" (liturginis tekstas), "Ant Betliejaus" (liturginis tekstas), "Apšlakstyk mane" (dviems ir keturiems balsams, liturginis tekstas), "Artėki, mano Tėvyne" (žodžiai kun. K. Vaičionio), "Ateik, o Dieve" (žodžiai kun. K. Vaičionio), "Ateiki pas mus" (žodžiai M. Lacrimos), "Ateina Kalėdų naktis" (žodžiai Akvilės Giliauskienės), "Atėjo valanda" (žodžiai M. Lacrimos), "Atverki mano lūpas" (žodžiai M. Lacrimos), "Aušros Vartų Marijai" (žodžiai kun. K. Vaičionio),

"Begalinis Viešpaties pasaulis" (žodžiai Bernardo Brazdžionio), "Betliejaus tvartely" (liturginis tekstas),

"Dangaus ir žemės Karaliene" (žodžiai K. Račiūno), "Deki žiburį malonės" (žodžiai K. Račiūno), "Dieve, ilgisi Tavęs širdis" (žodžiai K. Račiūno), "Dievo Avinėlis" (žodžiai K. Račiūno), "Dievo Motinos lopšinė" (žodžiai J. Vaičionio), "Dvasia Viešpatie, ateik" (Romos katalikų liturginio apeigyno tekstas), "Dvasia viltim pražydo" (žodžiai S. Ylos), "Džiaugsmo himnas" (liturginis tekstas),

"Garbė aukštybėse" (žodžiai S. Ylos), "Garbė, garbė Marijai" (žodžiai K. Račiūno), "Garbė Tau, Šventa Trejybe" (liturginis tekstas), "Gėlių Gėlė pražydo" (žodžiai K. Račiūno), "Gražiosios meilės karalienė" (žodžiai K. Račiūno), "Graži Tu, Marija" (žodžiai M. Lacrimos),

"Į amžiną džiaugsmo tėvynę" (žodžiai kun. K. Vaičionio), "Iš kapo kėlęs stebuklingai" (liturginis tekstas), "Iškilo kryžiaus aukuras" (žodžiai K. Račiūno), "Išminčiai atskubėjo" (žodžiai S. Matulionio), "Iš skausmo gelmių" (tekstą vertė kun. K. Vaičionis),

"Jis žengia į sielvarto naktį" (žodžiai K. Račiūno),

"Kai atklysta naktis" (žodžiai K. Račiūno), "Kaip nuostabiai" (tekstą iš latvių kalbos vertė kun. K. Vaičionis), "Kalėdų Kristui" (žodžiai M. Lacrimos), "Kalėdų lopšinė" (žodžiai kun. A. Rameikio), "Kantata Šv. Cecilijos garbei" (žodžiai A. Giliauskienės), "Karaliau, Tau po kojų" (nežinomo autoriaus tekstas), "Karalius ėdžiose" (žodžiai M. Lacrimos), "Kristus kėlės" (žodžiai kun. P. Genevičiaus),

"Laimink savo žmones" (tekstą iš latvių kalbos vertė kun. K. Vaičionis), "Laisvės Madona" (tekstą vertė kun. K. Vaičionis),

"Marija, vesk į dangų" (žodžiai K. Račiūno), "Mirtis nugalėta" (žodžiai M. Lacrimos), "Mylėti kaip Tu" (žodžiai M. Lacrimos), "Motina Marija" (ir teksto autorius),

"Naktie šventa" (žodžiai E. M. Remarko), "Nebeverk, Marija" (žodžiai K. Vaičionio), "Nuo kryžiaus tu" (žodžiai K. Račiūno),

"O dieviška širdie" (žodžiai P. Genevičiaus), "O gloriosa" (žodžiai B. Brazdžionio), O Maloningoji" (žodžiai J. Repečkienės), "O maloningoji, kilni Marija" (žodžiai S. Santvaro), "O palaiminta naktie" (žodžiai M. Lacrimos), "O solutaris Hostia" (žodžiai B. Brazdžionio), "O sveika, sveika Marija" (žodžiai K. Račiūno),

"Pasigailėk manęs" (žodžiai S. Ylos), "Pašventink auką" (žodžiai S. Ylos), "Pradžiukite, chorai" (žodžiai Jurgio Tilvyčio), "Prieš Tavo Didybę" (žodžiai M. Lacrimos), "Priimk, o Tėve Visagali" (žodžiai S. Ylos),

"Rasokit, dangūs" (žodžiai B. Brazdžionio), "Regėjau Versmę" (liturginis tekstas), "Ryto maldoj" (žodžiai B. Brazdžionio),

"Skamba "Labanakt" varpai" (tekstą iš latvių kalbos vertė kun. K. Vaičionis), "Skamba varpai" (dviems ir keturiems balsams, žodžiai kun. P. Genevičiaus), "Sopulingajai" (žodžiai K. Račiūno), "Stovi motina skausminga" (žodžiai K. Račiūno), "Sūnaus pagarbintas" (žodžiai S. Ylos), "Sveika, Marija" (liturginis tekstas),

"Šaukia Velykų varpai" (žodžiai K. Račiūno), "Šią naktį, šią ramią" (liturginis tekstas), "Štai jau išsipildė" (liturginis tekstas), "Švenčiausioji Mergele" (žodžiai A. Genio), "Šventajai Cecilijai chorų globėjai" (žodžiai kun. A. Valantino), "Šventasis meilės Kaliny" (žodžiai K. Račiūno),

"Tą naktį Betliejus miegojo" (žodžiai M. Lacrimos), "Tavo apgynimo" (žodžiai B. Brazdžionio), "Tavo poilsio vieta" (žodžiai M. Lacrimos), "Tėve mūsų" (liturginis tekstas),

"Uždekit žiburius" (žodžiai M. Lacrimos), "Užgimimo kantata" (žodžiai B. Brazdžionio),

"Vargonai, gauskit" (žodžiai S. Ylos), "Varpų giesmė" (žodžiai K. Račiūno), "Velykų varpas" (ir teksto autorius), "Velykų varpas suskambėjo" (liturginio maldyno tekstas), "Viešpatie, pasigailėk" (liturginis tekstas),

"Žmoniją, Dieve, sau sukūrei" (žodžiai K. Račiūno).

Amžininkų prisiminimuose dvasininkas liko kaip nuoširdžiai bendravęs su parapijiečiais, stengęsis kuo geriau pažinti šeimas, pasižymėjęs atidumu ir dėmesingumu, įsiminęs įspūdingais pamokslais.

Mirė 2002 m. liepos 28 d. Dusetose (Zarasų r.). Palaidotas senosiose Utenos miesto kapinėse prie tėvų.