Mykolas KARKA
  Gimimo data: 1892-11-01
Gimimo vietovė: Samarakėlių k. (dabar – Žiedonių k., Anykščių r.) »

Trumpai:
Vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius

2018-02-02   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1892 m. lapkričio 12 d.

Tėvai: Jurgis Karka – kariškis, žemdirbys, išsilavinęs valstietis, ir Kotryna Ališauskaitė-Karkienė (1851–1935) – žemdirbė, švietėja, kaimo daraktorė. Augo su broliais: Jonas Karka (1883–?) ir kt.

1903–1906 m. M. Karka lankė Troškūnų pradžios mokyklą, vėliau pas vargonininką J. Balčiūną mokėsi muzikos. 1908–1912 m., finansiškai remiamas Troškūnų dvaro savininko Stanislovo Montvilos, jis mokėsi Vilniaus muzikos mokyklos vargonų skyriuje, jo vargonavimo mokytojas buvo J. Lesnevskis, diriguoti mokė A. Vyležinskis, teorinių muzikos disciplinų – T. Brazys ir J. Kalinauskas. Mokydamasis jis dainavo choruose, vargonininkavo, bendradarbiavo su J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičiumi, L. Gira, J. Tumu-Vaižgantu ir kitais lietuvių inteligentais.

1912–1913 m. M. Karka dirbo vargonininku Traupyje (Anykščių r.), 1913–1914 m. – Panevėžio Šv. Stanislovo koplyčioje. Panevėžyje jis subūrė lenkų chorą, kuris giedojo ir lietuviškai. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas mobilizacijos į carinės Rusijos kariuomenę, M. Karka dirbo ginklų fabrike ir vadovavo lenkų chorui.

Vėliau 1914–1918 m. jis praleido Sankt Peterburge (Rusija), kur 1915 m. subūrė "Spindulio" darbininkų chorą, bendravo su Č. Sasnausku, A. Kačanausku, P. Adomavičiumi, K. Petrausku ir kitais lietuvių muzikais.

1918 m. grįžęs į Panevėžį, M. Karka ten liko iki gyvenimo pabaigos. Gyvendamas Panevėžyje, jis 1918–1919 m. dar dirbo vargonininku, o nuo 1919 m. ėmėsi pedagoginės veiklos: 1919–1944 m. dėstė muziką Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, 1927–1935 m. – ir Panevėžio mokytojų seminarijoje, o 1938–1944 m. – ir Panevėžio amatų mokykloje. Visur jis steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus.

Nuo 1919 m. M. Karka įsitraukė ir į teatrinę veiklą. 1919 m. jis subūrė vaidintojų trupę "Šikšnosparnis", iš pradžių vaidindavo šios trupės pastatymuose, vėliau režisavo jos spektaklius. 1919 m. pavasarį  jis kartu su Liudviku Jakavičiumi pastatė Panevėžyje pirmąjį spektaklį – G. Landsbergio-Žemkalnio "Blindą".  1919–1921 m. jo trupė Panevėžyje pastatė ir parodė net 26 vaidinimus.

Po to, kai 1921 m. "Šikšnosparnis" įsiliejo į "Aido" draugiją, 1921–1927 m. M. Karka aktyviai dalyvavo dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veikloje, buvo šios draugijos valdybos narys, 1924 m. jis suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę, kol "Aidas" įsijungė į Lietuvoje susibūrusią "Dainos" draugiją, tapdamas jos Panevėžio skyriumi. 

1927–1940 m. M. Karka vadovavo "Dainos" draugijos Panevėžio skyriui, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. Chorus parengė 1924 m., 1928 m. ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune ir buvo 1924-ųjų šventės dirigentas.

1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei M. Karka parengė Panevėžio katedros 42 dalyvių chorą ir Panevėžio "Dainos" draugijos 34 dalyvių chorą. 1940 m. jis suorganizavo Panevėžio muzikos kursus ir jiems vadovavo.

Antrojo pasaulinio karo metais, 1943 m. birželio 6 d., Panevėžyje jis surengė dainų šventę.

1944–1960 m. M. Karka buvo Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas, 1944–1950 m. – direktorius. Dėstė muziką ir dainavimą miesto pedagoginėje mokykloje, 1958–1962 m. vadovavo darbo veteranų mišriajam chorui.

1960–1975 m. M. Karka buvo Panevėžio operetės teatro muzikos vadovas ir dirigentas. Jo iniciatyva buvo pastatyta R. Planquetto komiška opera "Kornevilio varpai" (1960 m.), J. Miliutino operetė "Čanitos pabučiavimas" (1964 m.), B. Gorbulskio operetė "Naujametinis karnavalas" (1965 m.), K. Millockerio operetė "Gasparonė" (1966 m.), A. Riabovo muzikinė komedija "Vestuvės Malinovkoje" (1967 m.), D. Šostakovičiaus muzikinė komedija "Maskva–Čeriomuškos" (1969 m.), E. Skarpetos muzikinė komedija "Beprotnamis" (1967 m.).

M. Karka buvo Panevėžio miesto meno mėgėjų apžiūrų ir dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas.

Jis taip pat sukūrė muziką S. Čiurlionienės-Kymantaitės, Moljero, N. Pogodino dramos veikalams, operetę "Šviesutė" pagal B. Buivydaitės libretą, operą "Miškelio pasaka", muzikinį vaidinimą "Sniego karalaitė", parašė dainų ir giesmių, harmonizavo liaudies dainų chorams.

M. Karka buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinu (1939 m.), jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1955 m.).

Buvo vedęs, žmona Julija Karkienė. Sūnūs: Vytautas Karka, Gediminas Karka (1922–1991) – teatro ir kino aktorius bei režisierius. Anūkai dvyniai Andrius Karka (g. 1948 m.) – pedagogas, aktorius, ir Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. 1948 m.) – dailininkė keramikė, dailės pedagogė.

Mirė 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Karkų šeimos kapas įtrauktas į Panevėžio miesto vietinį kultūros vertybių registrą.

1992 m. Panevėžyje, ant pastato A. Smetonos gatvėje Nr. 4, buvo atidengta memorialinė lenta, kuri primena čia gyvenusius: 1958–1984 m. – Mykolą Karką ir 1980–1991 m. – Gediminą Karką. Namas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.

Panevėžio 13-oji vidurinė mokykla 1995 m. buvo pavadinta Mykolo Karkos vardu, nuo 2009 m. – Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla. Kasmet lapkričio 12-ąją, per M. Karkos gimtadienį, ji švenčia Mokyklos vardo dieną.

Panevėžio Juozo Miltinio teatro fojė įrengtame dekoratyviniame pano "Išgarsinę Panevėžį" tarp kitų asmenų įrašyta ir M. Karkos pavardė.

M. Karkos gimtosios sodybos vieta buvusiame Samarakėlių kaime XXI a. pradžioje paženklinta atminimo lentele.

M. Karkos biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).