Romualdas INČIRAUSKAS
  Gimimo data: 1950-08-28
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Dailininkas metalo skulptorius, medalininkas, dailės pedagogas

2020-12-20   |   Spausdinti

Tėvai: Boleslovas Inčirauskas (1927–1985) ir Janina Taujanskaitė-Inčirauskienė (1919–1995). Augo vienas vaikas šeimoje.

1968–1972 m. R. Inčirauskas dirbo Anykščių specializuotoje kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje darbininku, buvo suvirintojas, tekintojas.

1972–1974 m. jis baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo meistro specialybę. 1974–1979 m. studijavo Estijos valstybiniame dailės institute Taline meninį metalo apdirbimą, įgijo meninio metalo apdirbimo dailininko išsilavinimą.

1979–2001 m. R. Inčirauskas dirbo Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstytoju. Nuo 2001 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus, Telšių dailės fakulteto dėstytojas, 2002–2010 m. buvo docentas, nuo 2010 m. – profesorius. Jo vadovaujami studentai sukūrė metalo skulptūros darbų, kurie papuošė Telšių senamiestį.

Nuo 1986 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1998 m. – FIDEM (Tarptautinės medalininkų federacijos) narys. Jis taip pat yra Nidos menininkų asociacijos "Tiltas" narys.

R. Inčirauskas kuria metalo plastiką, skulptūrą, tapybos darbus, medalius. Nuo 1979 m. jo darbai eksponuojami Lietuvos ir tarptautinėse parodose ir konkursuose, jis surengė apie 50 autorinių parodų. Jis dalyvavo Dariaus Mikšio projekte "Už baltos užuolaidos" Lietuvos paviljone 54-ojoje Venecijos (Italija) bienalėje (2011 m.).

Metalo plastikoje jis dažniausiai naudoja aliuminio, bronzos ir spalvoto emalio derinį. R. Inčirausko medaliai suartina vaizduojamąją ir taikomąją dailes, peržengdami tradicinio medalio rėmus. Derindamas reljefus su skulptūrinėmis formomis, taikomosios dailės objektais, architektūros elementais, jis suformuoja naujų rūšių medalius.

R. Inčirausko kūryba atsispindi metalo plastikos, skulptūros, medalininkystės bei tapybos plotmėse. Darbai iš metalo – savitas konstruktyvumo, emocionalumo, ikonografijos išmanymo ir amato meistriškumo derinys.

Svarbiausi R. Inčirausko skulptūriniai kūriniai bei medaliai:

1984 m. – metalo plastika "Kontaktas", "Kelioninis laikrodis su gegute".

1986 m. – medaliai "Antanas Strazdas", "Vytautas Mačernis".

1987 m. – medalis "Černobylis".

1988 m. – medalis "Donelaitis".

1989 m. – medalis "Paulius Galaunė".

1990 m. – metalo plastika "Kryžius".

1992 m. – medaliai "Nojus", "Jūrų muziejus-akvariumas", "1991 metų Sausio 13-oji" ir "Čijunė Sugihara", skulptūra "Meška" (restauruota 2008 m.) ir laikrodžiai Telšių miesto bokšte-laikrodyje, kryžius Rainių Kančios koplyčioje (kurtas 1986–1992 m.).

1993 m. – medalis "Tryškiai".

1994 m. – medalis "Vincas Kisarauskas".

1995 m. – medaliai "Tryškiai", "Telšiai", "Garbingiausiam Telšių piliečiui", "10-oji medalininkų stovykla", prizas "Romar" futbolo klubui, metalo plastika "Laikrodis".

1996 m. – pano "Čijunė Sugihara", pano "Jūrų muziejus-akvariumas", medalis "12-oji Lietuvos medalininkų stovykla".

1997 m. – skulptūrinės metalo plastikos ciklas "Edeno sodas. Mini Edenas" (kurtas 1994–1997 m.), trijų medalių ciklas "Nostalgija".

1999 m. – medalis "Ekleziastas", metalo plastikos darbai "Metamorfozė", "Du gaideliai, du gaideliai. Folkloro motyvas".

2000 m. – trijų darbų ciklas "Pradžios knyga".

2001 m. – "Paveldo ženklai".

2002 m. – medaliai "Telšių Ješiva", "Klaipėda" (I ir II), "Mazačio – 600", metalo plastika "Vėjas".

2003 m. – medalis "Nežinomam muzikantui", metalo plastika "Opinija".

2003–2005 m. – dvidešimties metalo plastikos skulptūrų projektas "TELZ", skirtas Telšių žydų bendruomenės atminimui.

2004 m. – medaliai "FIDEM XXIX. Seixal" ir "Amžinoji diskusija".

2005 m. – šešių skulptūrų ciklas "Kelionių žavesys. Dedikacija Matui Šalčiui", metalo plastika "Beržynas", medaliai "H. K. Andersonui – 200", "Antroji medalio pusė", "Murus Urbium" ir "Orbis Palemonicus".

2006 m. – medalių ciklas "Brunonas" (I, II ir III), medalis "Vyras ir moteris", medalis "Kodas" ant pastato Turgaus a. 24, Telšiuose, sienos.

2007 m. –  medaliai Telšių Žemaitės teatro jaunimo studijai "Aglija".

2009 m. – medalių ciklas "Vyras ir Moteris", Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė-reljefinė plastika, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms (su architektu Algirdu Žebrausku, sukurta 2007–2009 m.).

2011 m. – kompozicija "Rataa", skirta Žemaitijos krikšto jubiliejui.

2012 m. – kompozicija "Vaizdasėjis", skirta K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

2013 m. – kompozicijos "Pavasario linksmybės" ir "Metų laikai", skirtos K. Donelaičiui, metalo plastika "Keliaujanti Tėvynė", atminimo lenta buvusios Telšių JAVNE žydų mergaičių gimnazijos auklėtinėms atminti.

2014 m. – medaliai "Žinutė FIDEM" ir "Ekleziastas".

2016 m. – medalis "Borisui Šacui – 150", metalinis 1260 m. Europos žemėlapis paminklo Durbės mūšiui atminti skulptūrinės kompozicijos pjedestale Telšiuose.

2017 m. – kompozicijų ciklas "Civilizacijos" (kurtas 2015–2017 m.), kompozicijų ciklas "Stalviršiai" (kurtas 2016–2017 m.).

2018 m. – kompozicijų ciklas "Stalo žaidimai" (kurtas 2012–2018 m.), metalo plastikos kompozicija fotografui Izidoriui Girčiui atminti; mažieji vaizduojamojo meno akcentai Anykščiuose: vaikystės prisiminimas Vilniaus gatvėje ant tilto turėklo ties Šaltupio upeliu, haiku trieilis ant Šventosios terasos turėklo ties Dainuvos slėniu.

2019 m. – medaliai "Vilniaus Gaonui – 300", "Notre Dame de Paris" ir "Pirmasis laiškas korintiečiams", kompozicijos "Perfekcionistas" ir "Žemaitijos varpas".

2020 m. – kompozicijų ciklas "Juodmedis", metalo plastika "Į kolekciją", Amžinojo žydo simboliai Anykščiuose prie senosios sinagogos ir žydų kapinių, atminimo ženklas žvejo Albino Tamulio nuolatinėje žūklės vietoje prie Šventosios Anykščiuose.

R. Inčirausko tapybos darbuose vaizduojamas vienas objektas – paukštis, kuris nuolat keičia formų ir spalvų derinius, stengiasi užkariauti visą paveikslo erdvę ir virsta ženklu, simboliu, kuris skleidžia ramybę ir palaimą.

Jis išleido metodinį leidinį "Medalio menas" (2002 m.), gyvenimo ir kūrybos apžvalgą "Nulipdytas gyvenimas" (2020 m.).

Nuo 1985 m. jis dalyvauja Telšiuose vykstančiose respublikinėse ir tarptautinėse medalių kūrėjų stovyklose, taip pat yra jų kuratorius. Jo darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Austrijoje, Švedijoje, JAV ir muziejuose, tarp jų – ir Britų muziejuje Londone.

R. Inčirauskas buvo antrosios, trečiosios ir ketvirtosios Baltijos medalių trienalių laureatas (1989, 1995 ir 1998 m.). Tarptautinėje medalių kvadrienalėje Kremnice (Čekoslovakija, 1989 m.) jam buvo įteikta Kremnico miesto premija, Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalėje Rygoje – Latvijos architektų sąjungos premija (1984 m.).

Jis taip pat dalyvavo parodoje-projekte "TELZ" (2005 m.), tarptautiniame tęstiniame projekte-parodoje "Marių vėjai" (2002–2005 m.), pasaulinėje FIDEM medalio meno parodoje (Seixal, Portugalija, 2004 m.), tarptautinėje šiuolaikinio medalio meno bienalėje (Seixal, Portugalija, 2003 m.), Metalo plastikos ir tapybos parodoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (2000 m.), tarptautinėse FIDEM medalių meno parodose (Haga, Olandija, 1998 m. ir Londonas, Didžioji Britanija, 1992 m.).

R. Inčirauskas dalyvavo tarptautiniame medalio konkurse "Hansui Christianui Andersenui – 200" (Tel Avivas, Izraelis, 2005 m.), kur laimėjo pirmąją vietą. Tarptautiniame medalio meno konkurse "Animus. Spiritus. Violin" (Tel Avivas, Izraelis, 2002 m.) jam buvo įteiktas specialus prizas.

Respublikiniame medalio Čijunei Sugiharai konkurse R. Inčirauskui buvo įteikta pirmoji premija (1992 m.). Jis buvo apdovanotas dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija už kūrinį lietuviška tematika (2007 m.), Miko J. Šileikio vardo I premija (2011 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu (2015 m.). Už meno iniciatyvas Anykščiuose jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu (2019 m.)

Jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija (2003–2004 ir 2010 m.).

R. Inčirausko gyvenimas ir kūryba pristatoma jo interneto svetainėje http://www.incirauskas.lt. Išleista monografija "Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Romualdas Inčirauskas" (2005 m.).

Laisvalaikiu mėgsta kulinarinius eksperimentus ir keliones.

Vedęs, žmona Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.) – dailininkė dizainerė, dailės pedagogė. Vaikai: Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.) – reklamos dizaineris, verslininkas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.) – dailininkė tekstilininkė, dailės pedagogė, Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.) – dailininkas dizaineris.