Romualdas INČIRAUSKAS
  Gimimo data: 1950-08-28
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Dailininkas metalo skulptorius, medalininkas, dailės pedagogas

2016-07-27   |   Spausdinti

Tėvai: Boleslovas Inčirauskas (1927–1985) ir Janina Taujanskaitė-Inčirauskienė (1919–1995).

1968–1972 m. R. Inčirauskas dirbo Anykščių specializuotoje kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje darbininku, buvo suvirintojas, tekintojas.

1972–1974 m. jis baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo meistro specialybę. 1974–1979 m. studijavo Estijos valstybiniame dailės institute Taline meninį metalo apdirbimą, įgijo meninio metalo plastikos dailininko išsilavinimą.

1979–2001 m. R. Inčirauskas dirbo Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstytoju. Nuo 2001 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus, Telšių dailės fakulteto dėstytojas, 2002–2010 m. buvo docentas, nuo 2010 m. – profesorius. Jo vadovaujami studentai sukūrė metalo skulptūros darbų, kurie papuošė Telšių senamiestį.

Nuo 1986 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1998 m. – FIDEM (Tarptautinės medalininkų federacijos) narys. Jis taip pat yra Nidos menininkų asociacijos "Tiltas" narys.

R. Inčirauskas kuria metalo plastikos ir tapybos darbus, medalius. Nuo 1979 m. jo darbai buvo eksponuoti daugiau kaip 150 parodų (iš jų 20 buvo autorinės) ir konkursų. Jis dalyvauja Dariaus Mikšio projekte "Už baltos užuolaidos" Lietuvos paviljone 54-ojoje Venecijos (Italija) bienalėje (2011 m.).

Metalo plastikoje jis dažniausiai naudoja aliuminio, bronzos ir spalvoto emalio derinį. R. Inčirausko medaliai suartina vaizduojamąją ir taikomąją dailes, peržengdami tradicinio medalio rėmus. Derindamas reljefus su skulptūrinėmis formomis, taikomosios dailės objektais, architektūros elementais, jis suformuoja naujų rūšių medalius.

R. Inčirausko kūryba atsispindi metalo plastikos, skulptūros, medalininkystės bei tapybos plotmėse. Darbai iš metalo – savitas konstruktyvumo, emocionalumo, ikonografijos išmanymo ir amato meistriškumo derinys.

Svarbiausi R. Inčirausko skulptūriniai kūriniai bei medaliai:

1984 m. – metalo plastika "Kontaktas", "Kelioninis laikrodis su gegute".

1986 m. – medaliai "Antanas Strazdas", "Vytautas Mačernis".

1987 m. – medalis "Černobylis".

1988 m. – medalis "Donelaitis".

1990 m. – metalo plastika "Kryžius".

1992 m. – medaliai "Nojus", "Jūrų muziejus-akvariumas" ir "Čijunė Sugihara", skulptūra "Meška" (restauruota 2008 m.) ir laikrodžiai Telšių miesto bokšte-laikrodyje, kryžius Rainių Kančios koplyčioje.

1994 m. – medalis "Vincas Kisarauskas".

1995 m. – medaliai "Tryškiai", "Telšiai", "Garbingiausiam Telšių piliečiui", "10-oji medalininkų stovykla", prizas "Romar" futbolo klubui, metalo plastika "Laikrodis".

1996 m. – pano "Čijunė Sugihara", pano "Jūrų muziejus-akvariumas", medalis "12-oji Lietuvos medalininkų stovykla".

1997 m. – skulptūrinės metalo plastikos ciklas "Edeno sodas. Mini Edenas" (kurtas 1994–1997 m.), trijų medalių ciklas "Nostalgija".

1999 m. – medalis "Ekleziastas", metalo plastikos darbai "Metamorfozė", "Du gaideliai, du gaideliai. Folkloro motyvas".

2000 m. – trijų darbų ciklas "Pradžios knyga".

2001 m. – "Paveldo ženklai".

2002 m. – medaliai "Telšių Ješiva", "Klaipėda" (I ir II), "Mazačio – 600", metalo plastika "Vėjas".

2003 m. – metalo plastika "Opinija".

2003–2005 m. – dvidešimties metalo plastikos skulptūrų projektas "TELZ", skirtas Telšių žydų bendruomenės atminimui.

2004 m. – medaliai "FIDEM XXIX. Seixal", "Amžinoji diskusija".

2005 m. – šešių skulptūrų ciklas "Kelionių žavesys. Dedikacija Matui Šalčiui", metalo plastika "Beržynas", medaliai "H. K. Andersonui – 200", "Antroji medalio pusė", "Murus Urbium" ir "Orbis Palemonicus".

2006 m. – medalių ciklas "Brunonas" (I, II ir III), medalis "Vyras ir moteris", medalis "Kodas" ant pastato Turgaus a. 24, Telšiuose, sienos.

2007 m. –  medaliai Telšių Žemaitės teatro jaunimo studijai "Aglija".

2009 m. – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė-reljefinė plastika, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms (su architektu Algirdu Žebrausku, sukurta 2007–2009 m.).

2013 m. – atminimo lenta buvusios Telšių JAVNE žydų mergaičių gimnazijos auklėtinėms atminti.

2016 m. – metalinis 1260 m. Europos žemėlapis paminklo Durbės mūšiui atminti skulptūrinės kompozicijos pjedestale Telšiuose.

R. Inčirausko tapybos darbuose vaizduojamas vienas objektas – paukštis, kuris nuolat keičia formų ir spalvų derinius, stengiasi užkariauti visą paveikslo erdvę ir virsta ženklu, simboliu, kuris skleidžia ramybę ir palaimą.

Jis išleido metodinį leidinį "Medalio menas" (2002 m.).

Nuo 1985 m. jis dalyvauja Telšiuose vykstančiose respublikinėse ir tarptautinėse medalių kūrėjų stovyklose, taip pat yra jų kuratorius. Jo darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Austrijoje, Švedijoje, JAV ir muziejuose, tarp jų – ir Britų muziejuje Londone.

R. Inčirauskas buvo antrosios, trečiosios ir ketvirtosios Baltijos medalių trienalių laureatas (1989, 1995 ir 1998 m.). Tarptautinėje medalių kvadrienalėje Kremnice (Čekoslovakija, 1989 m.) jam buvo įteikta Kremnico miesto premija, Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalėje Rygoje – Latvijos architektų sąjungos premija (1984 m.).

Jis taip pat dalyvavo parodoje-projekte "TELZ" (2005 m.), tarptautiniame tęstiniame projekte-parodoje "Marių vėjai" (2002–2005 m.), pasaulinėje FIDEM medalio meno parodoje (Seixal, Portugalija, 2004 m.), tarptautinėje šiuolaikinio medalio meno bienalėje (Seixal, Portugalija, 2003 m.), Metalo plastikos ir tapybos parodoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (2000 m.), tarptautinėse FIDEM medalių meno parodose (Haga, Olandija, 1998 m. ir Londonas, Didžioji Britanija, 1992 m.).

R. Inčirauskas dalyvavo tarptautiniame medalio konkurse "Hansui Christianui Andersenui – 200" (Tel Avivas, Izraelis, 2005 m.), kur laimėjo pirmąją vietą. Tarptautiniame medalio meno konkurse "Animus. Spiritus. Violin" (Tel Avivas, Izraelis, 2002 m.) jam buvo įteiktas specialus prizas.

Respublikiniame medalio Čijunei Sugiharai konkurse R. Inčirauskui buvo įteikta pirmoji premija (1992 m.). Jis buvo apdovanotas dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija už kūrinį lietuviška tematika (2007 m.), Miko J. Šileikio vardo I premija (2011 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu (2015 m.).

Jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija (2003–2004 ir 2010 m.).

R. Inčirausko gyvenimas ir kūryba pristatoma jo interneto svetainėje http://www.incirauskas.lt. Išleista monografija "Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Romualdas Inčirauskas" (2005 m.).

Laisvalaikiu mėgsta kulinarinius eksperimentus ir keliones.

Vedęs, žmona Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.) – dailininkė dizainerė, dailės pedagogė. Vaikai: Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.) – reklamos dizaineris, verslininkas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.) – dailininkė tekstilininkė, Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.) –studentas dailininkas dizaineris.