Izidorius GIRČYS
  Gimimo data: 1903-02-28
Gimimo vietovė: Bradesių k. (Zarasų r.)

Trumpai:
Fotografas, fotomenininkas, žurnalistas

2017-03-03   |   Spausdinti

Augo gausioje devynių vaikų šeimoje.

Vaikystėje aštuonias vasaras ganė gyvulius pas turtingesnius ūkininkus. Rašyti ir skaityti pramoko iš tėvų, kartu mokėsi ir batsiuvio amato.

1928 m. I. Girčys nusipirko seną asmeninį fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti. Nuo to laiko jis nebesiskyrė su fotoaparatu iki gyvenimo pabaigos, fotografijai atidavė šešiasdešimt savo gyvenimo metų.

Fotografijos jis mokėsi iš vadovėlių ir stebėdamas kitų fotografų darbą. Iš pradžių I. Girčys fotografuodavo vaikus, šeimas, vestuves, darė nuotraukas dokumentams. Vėliau jis įstojo mokytis į Šiauliuose veikusią fotostudiją "Lietuva".

Įvaldęs fotografijos pagrindus, I. Girčys Ramygaloje (Panevėžio r.) atidarė savo fotoateljė-dirbtuves "Progres", kurioje teikė paslaugas fotomėgėjams. Jis pradėjo siųsti savo nuotraukas į žurnalus ir taip ėmėsi žurnalistinės fotografijos, netrukus persikėlė gyventi ir dirbti į Kauną. 1933 m. Kaune įsikūrus Lietuvos fotomėgėjų sąjungai, 1934 m. jis ėmėsi iniciatyvos suburti lietuvių fotografijos verslo profesionalų draugiją, tačiau tokio sumanymo iki galo neįgyvendino, o fotomėgėju savęs nelaikė.

I. Girčys bendradarbiavo populiariuose Nepriklausomos Lietuvos leidiniuose: "Lietuvos aidas", "Mūsų Vilnius", "Jaunoji karta", "Trimitas", "Karys", "Lietuvos geležinkelininkas". Jis daug kartų fotografavo prezidentą Antaną Smetoną, kitus Vyriausybės narius, rašytojus, įvairius įvykius, tarp jų – ir lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikų atgabenimą į Kauną. Visas savo nuotraukas jis žymėjo specialiu žymekliu: "Spaudos fotografas I. Girčys".

Kauno fotografų draugijos siųstas, jis buvo išvykęs į Prancūziją susipažinti su fabriko "Lumiere" produkcija, pasimokyti naudotis šios firmos gaminiais.

1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo metais I. Girčys su šeima gyveno žmonos tėviškėje Pusbačkių kaime (Anykščių r.).

1945–1948 m. Troškūnuose (Anykščių r.) jis vertėsi privačia fotografo praktika, buvo atidaręs savo fotostudiją.

1948 m. pabaigoje Anykščiuose pradėjus leisti rajono laikraštį "Kolektyvinis darbas", o po kiek laiko ir Troškūnų bei Kavarsko rajonų laikraščius, I. Girčys tapo pirmuoju Anykščių krašto spaudos fotografu. Iki 1955 m. jis dirbo redakcijose fotokorespondentu ir literatūriniu darbuotoju, publikacijas dažniausiai pasirašinėjo E. Bradesiūno slapyvardžiu. I. Girčys dirbo ir Svėdasų mašinų-traktorių stoties politinio skyriaus laikraštyje "Kolūkiečių balsas" atsakinguoju sekretoriumi.

Kaip Anykščių krašto fotometraštininkas jis dalyvavo visuose svarbiausiuose įvykiuose, renginiuose, buvo laikomas asmeniniu rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko fotografu. Ir išėjęs į pensiją jis toliau iki gilios senatvės fiksavo fotojuostose Anykščių krašto vaizdus ir žmones. 

Buvo vedęs, žmona Adelė Verikaitė-Girčienė (1911–1956) – medikė. Liko našlys. Užaugino tris vaikus: Eugenija Girčytė (1944–2008) – tarnautoja, Aušra Girčytė-Grigaravičienė (g. 1946 m.) ir Vilius Girčys (g. 1952 m.), dar vienas sūnus Eugenijus Girčys (1940–1943) mirė vaikystėje.

Mirė 1989 m. gegužės 2 d. Anykščiuose. Palaidotas Traupio (Anykščių r.) kapinėse prie anksčiau mirusios žmonos ir jos tėvų. Kapą ženklina naujas kuklus akmeninis paminklas su bendru Verikų ir Girčių šeimų įrašu.

Sūnaus Viliaus Girčio išsaugotą I. Girčio fotonegatyvų archyvą 2013 m. senosios fotografijos mėgėja Irma Randakevičienė perkėlė į skaitmenines laikmenas ir atvėrė jį pažinimui bei tyrimams, nuo 2014 m. šios archyvinės nuotraukos perkeliamos ir į Anykščių krašto fotoalbumą.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje surengta personalinė I. Girčio fotoparoda "Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis" (2014 m.).

Fotografijos istorikas Tomas Ivanauskas tyrinėja I. Girčio fotografijos kūrybos palikimą, parengė ir paskelbė publikacijų šia tema.