Petras VINKŠNELIS
  Gimimo data: 1880-01-19
Gimimo vietovė: Buivydžių k. (Pandėlio parapija, Rokiškio r.)

Trumpai:
Vargonininkas, chorvedys, knygnešys, kultūros organizatorius

2015-06-22   |   Spausdinti

Gimimo data ir vieta nustatyta pagal Pandėlio parapijos krikšto metrikus. Kitur minima gimimo vieta – Gineišių kaimas (Rokiškio r.).

Tėvai: Jonas Vinkšnelis ir Ieva Kupčiūnaitė-Vinkšnelienė – mažažemiai valstiečiai žemdirbiai, turėjo 3 hektarus žemės. Giminaitis Titas Vinkšnelis (1904–1982) – kunigas, tremtinys.

1880 m. sausio 20 d. Pandėlio bažnyčioje jį pakrikštijo tos bažnyčios vikaras M. Šuipa, krikštatėviai buvo valstiečiai Juozapas Kupčiūnas ir Kristina Kilienė, Liudviko Kilio žmona.

Vaikystėje mokėsi pas kaimo daraktorių. 1889–1893 m. baigė Pandėlio valdinės pradžios mokyklos 4 skyrius, 1896–1900 m. toliau mokėsi Rudolfo Lymano (Rudolf Liehmann, 1855–1904) vargonininkų ir giedojimo mokykloje Rokiškio dvare.

1900–1901 m. P. Vinkšnelis dirbo vargonininku Panemunėlio (Rokiškio r.) parapijoje, kur klebono Jono Katelės įtakoje tapo lietuvybės stiprintoju. Gyvendamas parapijos špitolėje, ten jis padėdavo slėpti knygnešių gabenamą lietuvišką spaudą.

1901–1909 m. jis buvo Kamajų (Rokiškio r.) parapijos vargonininkas. Ten P. Vinkšnelis dalyvavo Blaivininkų draugijos veikloje, mokė žmones rašto, ragino šviestis. 1901 m. pabaigoje su vaidintojų grupe jis pastatė pirmąjį lietuvišką spektaklį M. Pundzevičiaus-Petliuko "Neatmezgamasai mazgas", paskui surengė vaidinimus "Amerika pirtyje", "Vaito piršlybos", "Mūsų bajorai" ir kitus.

Kamajuose jis dalyvavo ir "Kuopos prieš caro priespaudą" veikloje, ši pogrindinė lietuviška organizacija susiburdavo ir bendraudavo kaip bažnyčios choristai. Nuo 1904 m. jis artimai bendravo su kamajiškiu studentu socialdemokratu Jurgiu Smalsčiu. Įsigijęs šapirografą, P. Vinkšnelis Kamajuose spausdino ir platino atsišaukimus, nukreiptus prieš caro priespaudą, ragino žmones skaityti lietuvišką spaudą, šviestis.

Nuo 1909 m. iki gyvenimo pabaigos P. Vinkšnelis gyveno Svėdasuose (Anykščių r.) ir 1909–1956 m. dirbo Svėdasų parapijos vargonininku, kol išėjo į pensiją. P. Vinkšnelis buvo ilgiausiai šioje parapijoje tarnavęs vargonininkas ir chorvedys.

Jo suburtas ir vadovaujamas Svėdasų parapijos choras (40 dainininkų) dalyvavo visose dainų šventėse Kaune 1924–1930 m. ir Klaipėdoje 1938 m. Su šiuo choru P. Vinkšnelis pastatė Svėdasuose 4 operetes: "Concilium facultatis", "Malūnininkas ir kaminkrėtys", "Užburtas kunigaikštis" ir "Adomas ir Ieva". Chorų šventėje Utenoje 1933 m. Svėdasų choras varžėsi su Rokiškio, Utenos, Debeikių, Anykščių chorais ir buvo komisijos pripažintas geriausiu. P. Vinkšnelio choras turėjo kasą, kur kaupė aukas bei pajamas už koncertus ir vaidinimus, už šias lėšas rengdavo ekskursijas, iškylas, pasilinksminimus.

Apie 1936 m. Svėdasuose P. Vinkšnelis įkūrė "Pavasario" draugijos kanklininkių orkestrėlį, jame 12 merginų kankliavo pirmosiomis Juozo Lašo gamintomis kanklėmis. Šis muzikinis kolektyvas rengė koncertus parapijos salėje ir gegužinėse, grojo susirinkusiems pavasarininkų kongresėlio nariams.

1951 m. P. Vinkšnelis subūrė Svėdasų moksleivių chorą, išmokė lietuviškų giesmių, kurias šis choras 1951–1956 m. giedodavo per rytines pamaldas.

1956 m. pasikeitus Svėdasų parapijos klebonui, parapiją perėmęs Kazimieras Girnius P. Vinkšnelį kartu su kitais bažnyčios tarnais atleido.

Susituokė 1912 m. lapkričio 5 d. Svėdasų bažnyčioje, žmona Juozapota Baliūnaitė-Vinkšnelienė (1887–1920) iš Pauriškių. Liko našlys. Vaikai: Bronė Vinkšnelytė-?, Elena Vinkšnelytė-? ir Bronius Vinkšnelis.

Mirė 1972 m. Svėdasuose. Palaidotas Svėdasų kapinėse. Kapą ženklina masyvus paminklinis akmuo su metaliniu bareljefiniu kryžiumi ir metaline įrašų lentele, joje įrašas: "A. A. Vinkšneliai / Juzė 1887–1920 / Petras 1880–1972".

Utenos kraštotyros muziejuje saugomi vargonininko P. Vinkšnelio prisiminimai.