Aleksas BAUSYS
  Gimimo data: 1895-01-18
Gimimo vietovė: Skauradų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas, žemdirbys

2018-10-15   |   Spausdinti

Tėvai: Jurgis Bausys ir Ona Žekonytė-Bausienė – žemdirbiai valstiečiai. Buvo vyriausias vaikas aštuonis vaikus auginusioje šeimoje, augo su šešiais broliais ir seserimi, bet Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje trys broliai ir sesuo mirė nuo šiltinės. Broliai: Adolfas Bausys (1903–1945) – kunigas, Benediktas Bausys (1908–?) – žemdirbys, giedotojas, ir Ignotas Bausys (1910–?) – žemdirbys ūkininkas, amatininkas kalvis. Pusbrolis (tėvo brolio Jono sūnus) Julius Bausys (1904–1963) – agronomas, žurnalistas.

1895 m. sausio 22 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Juozapas Butvydas, krikštatėviai buvo valstiečiai Antanas Špelis ir Karolina Padleckienė, Juozapo Padlecko žmona.

1919 m. sausio 22 d. A. Bausys išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo priimtas į Vilniaus batalioną, kuris vėliau pertvarkytas į 5-ąjį Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pėstininkų pulką, ir ten tarnavo iki 1920 m. balandžio 8 d., dalyvavo kovose su bolševikais ir su lenkais.

1919 m. balandžio 8 d. A. Bausys pasižymėjo kovinėje operacijoje bolševikų fronte, už narsą 1919 m. lapkritį buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę".

1920 m. pavasarį baigęs karinę tarnybą, jis grįžo į gimtąjį Skauradų kaimą, kur buvo gerbiamas kaip vienintelis apylinkėse Vyties Kryžiaus ordininkas, dirbo tėvų ūkyje.

Apie 1924 m. kaip savanoris A. Bausys gavo 10 hektarų žemės Noriūnuose (Kupiškio r.) ir su šeima išsikėlė ten gyventi, plikame lauke kūrė savo šeimos ūkį. Jis buvo apsišvietęs ir išsilavinęs ūkininkas, sukaupė biblioteką, išmanė ne tik visus kaimo amatus, bet ir veterinariją, kaip įgudęs specialistas talkino kaimynams, už tai buvo labai gerbiamas.

1929 m. A. Bausiui buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas, jis apdovanotas Savanorio medaliu. Kaip savanoris jis pasinaudojo valstybės lengvata ir galėjo nemokamai išmokslinti savo dukteris.

Apie 1939 m. jis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, paskui vokiečių okupacijos metais buvo subūręs bendraminčius, ruošėsi koviniams veiksmams, tačiau aktyvaus pasipriešinimo sovietinei okupacijai nepradėjo.

Po Antrojo pasaulinio karo A. Bausys gyveno ir ūkininkavo savo sodyboje, kiek laiko dirbo Pajuostės (Panevėžio r.) aerodrome, slapstėsi, sulaukė vietinių žmonių užtarimo ir pagalbos, taip išvengė tremties.

Prasidėjus kolektyvizacijai, nuo 1949–1950 m. A. Bausys dirbo vietiniuose Kupiškio rajono "Spartuolio", Noriūnų ir Byčių kolūkiuose, kol išėjo į pensiją. Savo sodyboje jis visą laiką augino vištas dedekles – kartais jų laikydavo net iki 300.

A. Bausys mokėjo rusų, lenkų ir vokiečių kalbas, laisvalaikiu daug skaitydavo.

Vedė 1923 m. gegužės 20 d., žmona Leokadija Vilkončiūtė-Bausienė (1903–1958) – žemdirbė. Užaugino keturias dukteris: Apolonija Bausytė-Motiejūnienė (g. 1924 m.), Janina Bausytė-Keršulienė (g. 1926 m.), Ona Bausytė-Urbutienė (1934–2002) ir Jadvyga Bausytė-Urbonienė (g. 1933 m.).

Mirė 1979 m. spalio 13 d. Noriūnuose (Kupiškio r.). Palaidotas Palėvenės (Kupiškio r.) kaimo kapinėse. Kapas paženklintas tik betoniniu antkapiu, paminklo nėra.

Palėvenės bažnyčios šventoriuje 2019 m. įrengtame laisvės kovų dalyvių memoriale įrašyta ir A. Bausio pavardė.

 

Vyties Kryžiaus kavalieriaus Alekso Bausio gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 1-ajame tome (2008 m.).