Petras TUNKEVIČIUS
  Gimimo data: 1902-01-30
Gimimo vietovė: Stukonių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, visuomenininkas, kankinys

2024-01-10   |   Spausdinti

Tėvai: Motiejus Tunkevičius (1875–?) ir Ona Kubiliūtė-Tunkevičienė (1880–1908) iš Pajuostinio – žemdirbiai valstiečiai. Sesuo ir brolis: Salomėja Tunkevičiūtė-Šaučiūnienė (1903–?) ir Antanas Tunkevičius (1907–1907) – mirė kūdikystėje.

Motinai mirus, o tėvui 1909 m. sukūrus naują šeimą, augo su pamote Pranciška Uzdraite-Tunkevičiene (1882–?) iš Vidugirių, naujoje šeimoje gimė vaikai: Juozapas Tunkevičius (1910–?) – žemdirbys, Bronislovas Tunkevičius (1911–?) – laisvės gynėjas, tremtinys, miręs tremtyje, Liudvika Tunkevičiūtė (1913–1915) – mirė vaikystėje, Marijona Tunkevičiūtė (1915–1915) – mirė kūdikystėje, Povilas Tunkevičius-Kastantas (1916–1950) – kariškis, laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas, Jurgis Tunkevičius (1919–?) ir Antanas Tunkevičius-Baltrus (1922–1947) – laisvės gynėjas, žuvęs 1947 m. birželio 11 d., palaidotas bendroje Troškūnų partizanų kapavietėje.

1902 m. vasario 3 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrištijo klebonas Antanas Stapulionis, krikštatėviai buvo Motiejus Kubilius ir Grasilda Klimavičiūtė.

Augo gimtinėje Stukonyse ir Pajuostinyje, paauglystėje ir jaunystėje dirbo šeimos ūkyje.

P. Tunkevičius 1919 m. birželio 1 d. išėjo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Jis buvo XII Panevėžio šaulių skyriaus 123-ojo Troškūnų šaulių būrio kandidatas.

1920 m. lapkričio 22 d. Troškūnuose kartu su kitais šauliais jis dalyvavo kautynėse, bandydamas sulaikyti į Lietuvą įsiveržusius lenkų legionierius.

Žuvo 1920 m. lapkričio 22 d. Troškūnuose (Anykščių r.) – lenkų kareivių buvo sugautas kartu su kitais keturiais šauliais, nukautas ir sukapotas kardais. Kartu žuvo šauliai Jonas Budrevičius, Petras Liktoras, Antanas Miškeliūnas ir Antanas Žarskus. Buvo palaidotas Troškūnų centre, Nepriklausomybės sodelyje (laidojo vikaras Tadas Radžius), ant jo kapo pastatytas paminklas. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo nugriautas, palaikai perkelti į Troškūnų kapines.

Prie senosios Troškūnų mokyklos pastato sienos, kur žuvo jaunieji šauliai, 1928 m. buvo įrengta atminimo lenta su žuvusiųjų vardais ir įrašu: "Už gimtąją šalį jie krito / Troškūnų miestelyje. / Duok, Viešpatie, amžiną rytą / Vėlėms jų ir mūsų žemelei". Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo sunaikinta, Lietuvos Atgimimo metais vėl atkurta.

Tėvo M. Tunkevičiaus prašymu P. Tunkevičiui po mirties buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės savanorio statusas, jis buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu (po mirties, 1931 m.).