Povilas TUNKEVIČIUS
Biografija rengiama. Rašykite el. p.: info@anykstenai.lt
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Kastantas
Gimimo data: 1916-00-00
Gimimo vietovė: Stukonių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas

2019-02-27   |   Spausdinti

Tėvai: Motiejus Tunkevičius ir Ona Kubiliūtė-Tunkevičienė – žemdirbiai valstiečiai. Augo penkių vaikų šeimoje, broliai: Petras Tunkevičius (1902–1920) – Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys, žuvęs už Lietuvos laisvę, Juozas Tunkevičius (1910–?) – žemdirbys, Antanas Tunkevičius-Baltrus (?–1947) – laisvės gynėjas, žuvęs 1947 m. birželio 11 d., palaidotas bendroje Troškūnų kapavietėje, Bronius Tunkevičius (?–?) – laisvės gynėjas, tremtinys, miręs tremtyje.

P. Tunkevičius buvo mobilizuotas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, buvo puskarininkis.

1944 m. vasarą jis išėjo partizanauti, pasirinko Kastanto slapyvardį. Jis buvo artimas Antano Slučkos-Šarūno bendražygis, padėjo organizuoti pirmuosius Troškūnų krašte partizaninės kovos junginius, buvo Šarūno būrio partizanas, vėliau – Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Traidenio būrio partizanas, o nuo 1947 m. rudens – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas. 1948 m. lapkritį jis buvo paskirtas ir Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos vadu.

1949 m. rugsėjį iš Algimanto apygardos Gražinos ir Butageidžio kuopų suformavus Laisvės rajoną, P. Tunkevičius-Kastantas buvo paskirtas šio rajono vadu ir šias pareigas ėjo 1949–1950 m., iki žūties. Jis būdavo kartu su Laisvės rajono Lengvenio būriu, kuriam vadovavo Jonas Marcinkevičius-Jokeris.

P. Tunkevičius dalyvavo grupėje, kuri 1949 m. gruodžio 2 d. Vidugiriuose nušovė ką tik įsteigto "Ateities" kolūkio pirmininką Juozą Inčiūrą – poeto Kazio Inčiūros brolį.

Žuvo 1950 m. rugsėjo 30 d. Margavonės kaime (Anykščių r.) – buvo apsuptas MVD kariuomenės J. Marmoko sodyboje kartu su kitais 6 Lengvenio būrio partizanais ir nukautas. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse dabartinių Troškūnų miestelio kapinių teritorijoje. 1992 m. sutvarkytoje bendroje kapavietėje palaidojimo vietą ženklina vardinis kryžius (autorius Eligijus Smetona).