Vytas Antanas TAMOŠIŪNAS
  Gimimo data: 1942-06-15
Gimimo vietovė: Banionių k. (Pasvalio r.)

Trumpai:
Mokslininkas biologas imunologas, biologijos pedagogas

2018-11-13   |   Spausdinti

Seneliai: Juozas Tamošiūnas ir Petronėlė Kriščeliūnaitė-Tamošiūnienė iš tuometinio Pumpėnų valsčiaus (Pasvalio r.); Pranas Žemaitis iš Lašinių (Anykščių r.) ir Veronika Masiulytė-Žemaitienė iš Netikiškių (Anykščių r.). Tėvai: Jonas Tamošiūnas (1895–1949) ir Ona Žemaitytė-Tamošiūnienė (1909–1994) – žemdirbiai. Vyresnioji sesuo Kazimiera Eulalija Tamošiūnaitė (1940–1941) – nuskendo vaikystėje, jaunesnysis brolis Teodoras Tamošiūnas (1945–1949) – mirė vaikystėje.

1948–1949 m. mokėsi Skapiškio (Kupiškio r.) pradinėje mokykloje, 1949–1951 m. – Grybėnų (Ignalinos r.) pradinėje mokykloje, 1951–1952 m. – Upytės (Panevėžio r.) pradinėje mokykloje, 1952 m. pavasarį baigė Mitkų (Panevėžio r.) pradinę mokyklą, 1952–1955 m. – Kriklinių (Pasvalio r.) septynmetę mokyklą. 1955–1959 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959–1965 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultete, jį baigė su pagyrimu.

1965–1966 m. V. A. Tamošiūnas dirbo Alantos (Molėtų r.) žemės ūkio technikume dėstytoju.

1966–1969 m. jis tęsė studijas Lietuvos Mokslų akademijos Biochemijos instituto ir SSRS Mokslų akademijos Citologijos instituto (Sankt Peterburgas, Rusija) aspirantūroje.

1970 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslo tyrimų institute V. A. Tamošiūnas apsigynė biologijos mokslų kandidatinę disertaciją "Leukoze sergančių ir alkilinančiais preparatais gydytų galvijų kraujo leukocitų citocheminis tyrimas".

1969–1971 m. jis dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Biochemijos instituto Citologijos ir citochemijos laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1971–1974 m. buvo vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1974–1990 m. – Imunologijos ir imunochemijos laboratorijos vedėjas.

1986 m. Sąjunginiame J. Kovalenkos eksperimentinės veterinarijos mokslo tyrimų institute jis parengė ir apsigynė disertaciją "T ir B limfocitų imunobiologinė charakteristika galvijų limfoleukozės atveju", buvo biologijos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas biomedicinos mokslų, biologijos daktaras.

1990–2007 m. V. A. Tamošiūnas buvo Lietuvos Mokslų akademijos Imunologijos instituto direktorius. 1990–2009 m. jis dirbo ir Vilniaus universiteto Imunologijos instituto Molekulinės imunologijos laboratorijos vedėju, po šio instituto reorganizavimo 2010–2012 m. buvo valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Imunologijos departamento Individualizuotos imunoterapijos technologijų kūrimo skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Nuo 2012 m. V. A. Tamošiūnas yra Inovatyvios medicinos centro mokslinis konsultantas emeritas.

Šalia mokslinio darbo jis užsiima ir pedagogine veikla. 1974–1988 m. jis dėstė Vilniaus medicinos mokykloje (dabar – Vilniaus kolegija). 1988–2006 m. jis buvo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros profesorius, 2006–2012 m. buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesorius. Jo dėstomi kursai – imunologijos pagrindai ir imunochemijos pagrindai.

1994–1996 m. V. A. Tamošiūnas buvo Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 1996 m. yra Lietuvos Mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 2000 m. – Lietuvos Mokslų akademijos Alergologijos komisijos narys. 2005–2009 m. jis buvo Lietuvos Mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas bei Akademijos Prezidiumo narys. 2006–2009 m. jis buvo Lietuvos mokslo premijų komisijos mokslinis sekretorius. 2011–2017 m. jis buvo Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas, nuo 2017 m. yra akademikas emeritas.

1991–2012 m. jis buvo Lietuvos imunologų draugijos prezidentas, pirmasis šios organizacijos vadovas, nuo 1992 m. kiek laiko ėjo Baltijos šalių imunologų draugijų asociacijos prezidento ir viceprezidento pareigas. 2001–2010 m. jis buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Senato narys, 2002–2006 m. – Vilniaus universiteto Senato narys.

Jo mokslinių interesų sritys nuo 1966 m.: molekuliniai ir ląsteliniai imuniteto mechanizmai; retrovirusų (sukeliančių AIDS, žmonių ir gyvūnų leukemijas) savybės ir sąveika su imunokompetentinėmis ląstelėmis; imuninio signalo perdavimas; imuninė biotechnologija, diagnostikumų kūrimas, tyrimas ir taikymas.

V. A. Tamošiūnas citofotometriškai tyrė cheminių medžiagų (nukleino rūgščių, baltymų, fermentų ir glikogeno) kiekį galvijų kraujo leukocituose, galvijams sergant leukoze ir gydant juos alkilinančiais preparatais. Jis kartu su kitais tyrėjais išaiškino galvijų leukozės etiologiją (išskyrė lietuvišką leukozės virusą), atskleidė virusinius limfoleukozės patogenezės imunologinius mechanizmus. Jis įrodė, kad limfoleukozės atveju ląstelė-taikinys  –  B limfocitai. Tyrymais buvo nustatyta imunokompetentinių ląstelių antigeninė struktūra, receptorių ekspresija, B limfocitų savybės in vitro ir in vivo sąlygomis. Apibendrinus visus gautus duomenis, buvo pasiūlyta imunokompetentinių ir leukeminių ląstelių sąveikos hipotezė (1985 m.).

Vėliau jis nagrinėjo naminių ir laukinių gyvūnų pasiutligės epidemiologiją, naujus diagnostikos metodus ir vakcinaciją įvairiomis vakcinomis. Jis taip pat tyrė žmonių imunokompetentinių ląstelių paviršiaus savybes (antigeninę struktūrą, receptorių sudėtį, gebėjimą sąveikauti su mitogenais ir kitas), biologines savybes, imunologinius patogenezės mechanizmus, sergant endometrioze, astma, infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis.

V. A. Tamošiūnas paruošė per 30 biomedicinos mokslų daktarų, dalyvavo rengiant 11 habilituotų daktarų. Jis vadovauja doktorantams Imunologijos institute ir dalyvauja doktorantūros komitetuose Vilniaus universitete ir Kauno sveikatos mokslų universitete.

Jis buvo tarptautinio žurnalo "Central European Journal of Immunology", Lietuvos Mokslų akademijos žurnalų "Alergologija ir klinikinė imunologija", "Biologija", "Acta Medica Lituanica", "Laboratorinė medicina", "Veterinarija ir zootechnika" redakcinių kolegijų narys, dirbo Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinėje redakcinėje taryboje.

1996–2002 m. V. A. Tamošiūnas vieną kadenciją buvo Lietuvos Maltos ordino prezidentas, organizavęs šio ordino struktūrų plėtrą visose Lietuvos vyskupijose, Maltos ordino veiklos Lietuvoje 10-mečio iškilmes (2001 m.).

V. A. Tamošiūnas paskelbė apie 400 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų.

Jis skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose Prahoje (Čekija, 1977 m.), Budapešte (Vengrija, 1978, 1992 ir 2007 m.), Maskvoje (Rusija, 1992 m.), Romoje (Italija, 1989 m.), Helsinkyje (Suomija, 1991 m.), Osle (Norvegija, 1992 m.), San Franciske (JAV, 1995 m.), Jeruzalėje (Izraelis, 1996 m.), Stokholme (Švedija, 1997 ir 2001 m.), Čikagoje (JAV, 1997 m.), Fraiburge (Vokietija, 1998 m.), Hanoveryje (Vokietija, 1999 m.), Lisabonoje (Portugalija, 2000 m.), Marburge (Vokietija, 2002 m.), Paryžiuje (Prancūzija, 2003 ir 2006 m.), Monrealyje (Kanada, 2005 m.), Bankoke (Tailandas, 2007 m.), Barselonoje (Ispanija, 2008 m.), Havajuose (JAV, 2009 m.), Japonijoje (2010 m.).

Jis išleido mokslo populiarinimo knygelę "Leukozės ir virusai" (1982 m.), monografiją "Virusinės limfoleukozės imunobiologija" (1987 m.), vadovėlį "Molekulinės imunologijos ir imunochemijos pagrindai" (1991 m.), autobiografinių prisiminimų knygą "Kelius nuėjęs, keliu pareisiu" (1998 m.), mokslo populiarinimo knygą "Kraujo lašo paslaptys" (2012 m.). Jis yra vienas iš "Aiškinamojo imunologijos ir alergologijos terminų žodyno" (2012 m.), mokomosios priemonės "Imunologijos ir imunotechnologijos pagrindai" (2015 m.) bei studijos "Imunologijos raida Lietuvoje" (2016 m.) rengėjų. Serijoje "Lietuvos mokslas" jis parengė ir išleido knygą "Profesorius Vytas Antanas Tamošiūnas. Gyvenimas. Darbai. Pamąstymai. Bibliografija" (2002 m.).

Už darbų ciklą "Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje 1985–2004 metais" jis buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline mokslo premija (2005 m.). Jis apdovanotas Vokietijos Maltos ordino Riterių asociacijos prezidento padėka (2002 m.).

Jam buvo suteiktas Lietuvos veterinarijos akademijos Garbės daktaro laipsnis (2010 m.), jis apdovanotas Lietuvos Mokslų akademijos prezidento padėka (2012 m.), Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka (2014 m.). V. A. Tamošiūnas tapo Lietuvos Mokslų akademijos Vlado Lašo vardinės premijos medicinos srityje laureatu (2016 m.), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos premijos laureatu (2018 m.).

Nuo 2002 m., įsigijęs ir įsirengęs sodybą Niūronyse (Anykščių r.), V. A. Tamošiūnas joje praleidžia savo laisvalaikį, dalyvauja Pasaulio anykštėnų bendrijos veikloje.

Susituokė 1970 m. Kaune, žmona Laima Grėbliūnaitė-Tamošiūnienė (g. 1941 m.) – gydytoja. Vaikai: Tomas Tamošiūnas (g. 1972 m.) – architektas, Monika Tamošiūnaitė-Kiudulienė (g. 1975 m.) –  kalbininkė anglistė, verslo organizatorė.