LAŠINIAI
  Gretimos vietovės:
INKŪNAI | MAGYLAI (Mogylai) | MIKIERIAI | PLIKIŠKIAI | SMALINA | VERTIMAI |

2013-11-20   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 13 kilometrų į šiaurę nuo Anykščių. Įsikūręs Šventosios upės kairiajame krante. Ribojasi su Magylų, Vertimų, Smalinos ir Inkūnų kaimais, kitapus Šventosios – Plikiškių ir Mikierių kaimai. Per kaimą teka upelis Taurožė – Šventosios kairysis intakas, čia yra šių upių santaka.

Yra 5 sodybos – 12 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Niūronių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1255 m. Sėlos užrašymo akte minima vietovė Thovraxe, kurią galima tapatinti su šioje vietovėje tuo metu stovėjusia pilaite.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo pavardės Lašiniai, kurios vardininke kirčiuojamas vidurinysis skiemuo (laŠIniai).

XX a. pradžioje Lašiniuose apsigyveno rusų tautybės žmonės. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų – 106 gyventojai. 1942 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 504,16 ha žemės padalinta 32 savininkams.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Lašinių buvo ištremta į Sibirą 19 asmenų. 1946 m. liepos 19 d. prie Lašinių kaimo buvo suimtas 6-osios Lietuvos laisvės armijos Algimanto kuopos vadas Juozas Ališauskas-Beržas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Puškino kolūkį, vėliau priklausė J. Biliūno kolūkiui, Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kol šis 1992 m. buvo likviduotas.

Priklauso Inkūnų parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, likę keletas antkapinių paminklų.

Archeologijos paminklas Lašinių piliakalnis buvo kairiajame Taurožės upelio krante, ties senąja jo santaka su Šventąja (dabar Šventoji teka kiek šiauriau). Jis greičiausiai buvo II tūkstantmečio pradžios. Piliakalnį nuplovė šiaurine papėde tekėjusi Taurožė, dabar tekanti šiaurės rytų papėde. Išliko tik 3,5 metro aukščio jo pietvakarinio šlaito apatinė dalis 11 metrų ilgio ir 2 metrų pločio plokštesniu viršumi, pailgu iš šiaurės rytų į pietvakarius. Šiaurinio stataus erodavusio šlaito į Taurožės senvagę aukštis – 8 metrai. Nuo aukštumos piliakalnis buvo atskirtas 27 metrų pločio viršuje, 12 metrų pločio dugne, 3 metrų gylio greičiausiai natūraliu puslankio formos grioviu plokščiu dugnu. Sunykus piliakalniui, piliakalniu buvo pradėta vadinti artimiausia nežymi kalvelė, esanti 300 metrų į pietryčius nuo piliakalnio liekanų, dešiniajame Taurožės krante. Piliakalnio liekanos apaugusios lapuočiais ir pušimis. 2004 m. archeologas Gintautas Zabiela ištyrė 10 kvadratinių metrų plotą šlaito apačioje, griovyje, bet kultūrinio sluoksnio nerado.

Lašiniuose 1933 m. gimė agronomas Bronislovas Žemaitis, 1943 m. – politikas Juozas Vinciūnas, 1945 m. – aklųjų visuomenininkas Zenonas Sapkauskas.