Algirdas MATULIONIS
  Gimimo data: 1911-03-15
Gimimo vietovė: Židikai (Mažeikių r.)

Trumpai:
Miškininkas, valstybės tarnautojas, vadovas

2018-07-03   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Matulionis (?–1941) – tarnautojas, žuvęs vokiečių okupacijos pradžioj, ir Teofilija Sklėriūtė-Baronienė-Matulionienė (1874–1941) – žemdirbė ūkininkė, žuvusi vokiečių okupacijos pradžioje. Augo su seserimi iš motinos pirmosios santuokos Anatolija Baronaite-Poletajeva (1901–1962) – valstybės tarnautoja ir keturiais broliais. Broliai: Robertas Matulionis (1910–?) – hidrotechnikas, Eduardas Matulionis (1912–?) – kariškis, Alfonsas Matulionis (1916 – apie 1982) – kariškis ir Petras Matulionis (1919–?) – kariškis, inžinierius. Dėdės (motinos broliai) Kajetonas Sklėrius (1876–1932) – dailininkas, Alfonsas Sklėrius (1890–1943) – kariškis, Povilas Sklėrius (1898–1979) – mokslininkas inžinierius, pusseserė (motinos sesers duktė) Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė (1915–2011) – rašytoja.

Tėvams kraustantis vis į kitą gyvenamą vietą, kur gaudavo tarnybą, nuo 1912 m. augo Liepojoje (Latvija), o traukiantis į Rytus nuo Pirmojo pasaulinio karo fronto, nuo 1915 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija), 1918–1920 m. – Orienburge, kol 1920 m. su šeima grįžo į Lietuvą ir apsistojo Kunigiškiuose (Anykščių r.).

Baigė Kunigiškių pradžios mokyklą, apie 1928 m. mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Mokykliniais metais susižavėjęs pogrindine komunistine veikla, Kunigiškiuose 1928 m. subūrė nelegalų komunistinės literatūros nagrinėjimo būrelį, rėmė Lietuvos Raudonosios pagalbos organizaciją. 1930 m. baigė Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą, įgijo miško techniko specialybę.

1930–1934 m. A. Matulionis dirbo Rokiškio, Žalgirio miškų urėdijose žvalgu, girininku be girininkijos. 1934–1940 m. jis buvo Panevėžio miškų urėdijos Raguvėlės girininkas.

1940 m. jis buvo Miškų departamento jaunesnysis specialistas, paskui Panemunės (Kaunas) urėdas. Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. jis dirbo Miško pramonės liaudies komisariato valdybos viršininko pavaduotoju.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. vasarą kartu su kitais broliais, palikęs tėvus, jis pasitraukė į Rytus, gyveno Marių autonominėje respublikoje (Rusija). 1942–1944 m. jis tarnavo Raudonosios armijos 16-ojoje Lietuviškojoje divizijoje, buvo kuopos vadas, pulko štabo viršininko pavaduotojas, kapitonas.

1944 m. grįžęs į Lietuvą, 1944–1947 m. A. Matulionis dirbo Vyriausiosios miškų ūkio valdybos viršininku Kaune, buvo Kauno miškų ūkio ir gamybos tresto valdytojas.

1947–1953 m. jis buvo Lietuvos SSR miškų ūkio ministras, ypač aktyviai ėmėsi atkurti ir želdinti miškus.

1953–1956 m. jis dirbo Lietuvos SSR žemės ūkio ir paruošų ministro pavaduotoju, 1956–1957 m. – Vyriausiosios miškų ūkio valdybos prie Ministrų tarybos viršininku.

1957–1978 m. A. Matulionis vėl buvo Lietuvos SSR miškų ūkio ir miško pramonės ministras.

Jo iniciatyva Lietuvoje pirmojoje iš sovietinių respublikų miškų ūkis ir miško pramonė nuo 1957 m. buvo sujungta į vieną žinybą ir toks kompleksinis miškų administravimas išliko iki šiol. Jis pertvarkė miškų administravimą, steigdamas naujus miškų ūkius, plėtė miškų želdinimą, tobulino medienos ruošą. Jo iniciatyva nuo 1962 m. Lietuvoje buvo pradėti tūrio ugdomieji kirtimai, jis parinko vietą Gironyse, prie Kauno marių, Lietuvos miškų mokslo ir mokymo centrui kurti, 1970 m. organizavo periodinio leidinio "Girios" leidybą. A. Matulionio vadovavimo ministerijai laikotarpiu Lietuvos miškingumas padidėjo 7,5 proc.

1958–1961 m. jis buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, 1961–1964 m. ir nuo 1966 m. – kandidatas į Centro komiteto narius. Nuo 1959 m. jis daug kartų iš eilės buvo renkamas Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos deputatu.

A. Matulionis paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių miškininkystės ir miško ūkio klausimais, buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos geografijos skyriaus redaktorius konsultantas.

Jis išleido knygas: "Tarybų Lietuvos miškų ūkis : jubiliejinis leidinys Lietuvos TSR dešimtmečiui" (1950 m.), "Tūrio ugdymas Raguvėlės girininkijos miškuose" (su Stasiu Vėgėle, 1966 m., kitas leidimas – 1974 m.), "Girių prieglobstyje" (apybraižos, 1978 m.), 1979 m. parengė studiją apie miškų ūkio tvarkymą "Kai kurie Lietuvos miškų ūkio klausimai (1930–1978)" (publikuota 2011 m.).

Kunigiškiuose jis įveisė mišką tėvų ir senelių atminimui.

A. Matulioniui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio miškininko garbės vardas (1967 m.).

Buvo vedęs, žmona Kazimiera Matulionienė – mokytoja. Duktė Jūratė Matulionytė mirė vaikystėje Antrojo pasaulinio karo metais, sūnus Arvydas Virgilijus Matulionis (g. 1946 m.) – mokslininkas filosofas sociologas.

Mirė 1980 m. gegužės 19 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse sovietinių pareigūnų memoriale. Kapą ženklina skulptūrinis portretas prie memorialo sienelės ir po juo pritvirtinta šlifuoto akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Algirdas / Matulionis / 1911–1980", kapavietę dengia šlifuoto akmens luitas.

Lietuvos centriniame valstybės archyve Asmenų dokumentų fonde saugomas A. Matulionio asmeninių dokumentų rinkinys (fondas R-442), kuriame yra 1931–1974 m. laikotarpio dokumentų – 66 teminės bylos.

Minint A. Matulionio 100-metį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išleido straipsnių ir prisiminimų rinkinį "Miškininkas Algirdas Matulionis" (2011 m.).