Antanas MISEVIČIUS
  Gimimo data: 1902-03-07
Gimimo vietovė: Aleksandravos k. (Raguvos parapija, Panevėžio r.)

Trumpai:
Kunigas kanauninkas

2016-02-13   |   Spausdinti

Gimimo vieta pagal Raguvos bažnyčios krikšto metrikų įrašą – Girelės kaimas.

Tėvai: Adomas Misevičius ir Rozalija Peleckaitė-Misevičienė – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Buvo jauniausias 11 vaikų šeimoje.

1902 m. kovo 9 d. Raguvos bažnyčioje jį pakrikštijo parapijos vikaras Mykolas Titas, krikštatėviai buvo Juozapas Aleliūnas ir Cecilija Sargautaitė.

1913 m. baigė Raguvos pradžios mokyklą, 1913–1914 m. tęsė mokslą Panevėžio aukštesniojoje mokykloje, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jį pertraukė. 1917–1923 m. mokėsi Panevėžio "Žiburio", po pertvarkymo – berniukų gimnazijoje. Mokydamasis priklausė ateitininkams.

1923–1927 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, ją baigė 1-ojoje Metropolijos seminarijos laidoje.

1927 m. balandžio 21 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino A. Misevičių kunigu.

1927–1929 m. jis tarnavo vikaru Salake (Zarasų r.), nuo 1927 m. pabaigos buvo Lietuvos katalikiško jaunimo sąjungos "Pavasaris" Salako rajono dvasios vadas. Jis taip pat dėstė tikybą Bikėnų, Kiemonių ir Bajorų (Zarasų r.) pradžios mokyklose.

1929 m. A. Misevičius trumpai tarnavo vikaru Alantoje (Molėtų r.), paskui 1929–1931 m. buvo Tauragnų (Utenos r.), 1931–1934 m. – Biržų vikaras. Nuo 1931 m. spalio jis buvo paskirtas Lietuvių katalikių moterų draugijos Biržų skyriaus dvasios vadu.

1934–1936 m. jis buvo išleistas studijuoti į Lilio (Prancūzija) universitetą, ten išklausė paskaitas, dalyvavo prancūzų katalikiškų organizacijų veikloje, bet egzaminų nelaikė ir papildomo išsilavinimo neįgijo.

1936–1941 m. A. Misevičius tarnavo Ramygaloje (Panevėžio r.), buvo parapijos vikaras ir vidurinės mokyklos tikybos dėstytojas bei kapelionas. Jis globojo pogrindyje veikusius parapijos moksleivius ateitininkus ir kaimų jaunimą – pavasarininkus. 1941–1947 m. jis buvo Aleksandravėlės (Radviliškio r.) Šv. Pranciškaus Serafiškojo parapijos klebonas.

1947–1949 m. jis tarnavo Burbiškio (Anykščių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratoriumi, 1949–1951 m. buvo Saločių (Pasvalio r.) Šv. Juozapo parapijos administratorius. 1949 m., susirgus vietiniam klebonui, jis kiek laiko aptarnavo Truskavos (Kėdainių) parapiją, o 1950–1951 m. aptarnavo ir Smilgių (Panevėžio r.) parapiją.

1951 m. sovietų valdžiai suėmus prelatą Mykolą Karosą, 1951 m. gruodžio 17 d. A. Misevičius buvo paskirtas Šeduvos (Radviliškio r.) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratoriumi ir Šeduvos dekanato dekanu, šias pareigas ėjo 1952–1964 m. 1961 m. jo iniciatyva Šeduvos bažnyčiai iš Debeikių (Anykščių r.) bažnyčios sandėlių buvo perduoti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Šeduvoje jis buvo persekiojamas sovietinių pareigūnų, dvasininkui priekaištauta dėl vaikų patarnavimo bažnyčioje ir iškilmingų procesijų.

1956 m. A. Misevičius buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku.

Šeduvoje jis kiek laiko globojo ten apgyvendintą vyskupą Teofilių Matulionį, dėl to sulaukė ypatingo vietinės valdžios priešiškumo ir turėjo palikti šią parapiją.

1964–1967 m. jis tarnavo Tauragnų (Utenos r.) Šv. Jurgio parapijos klebonu. 1967 m. balandžio 30 d. dėl netvarkingos instaliacijos ar dėl padegimo sudegus laikinajai, gyvenamajame name įrengtai Tauragnų bažnyčiai ir klebono butui, A. Misevičius labai dėl to išgyveno ir prašėsi iškeliamas į kitą parapiją, nes dėl amžiaus ir sveikatos neįstengsiąs atstatyti bažnyčios. Tik po kelių mėnesių toks jo prašymas buvo patenkintas, sovietinei valdžiai vengiant skirti į Tauragnus veiklų dvasininką.

1967–1975 m. jis buvo Papilio (Biržų r.) Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Susirgus Kupreliškio (Biržų r.) parapijos klebonui Aleksandrui Papučkai, jis aptarnavo ir šią parapiją.

Sunkiai susirgęs, A. Misevičius 1975 m. gruodžio 12 d. buvo paskirtas į Ramygalą (Panevėžio r.) altarista, kur praleido paskutines savo gyvenimo dienas, bendraudamas su jaunystės pažįstamais.

Amžininkų prisiminimuose dvasininkas liko kaip taurus ir gailestingas, savo jautrumą dangstęs stačiokiška išore, pasižymėjęs reiklumu tvarkai bažnyčioje. Jis globojo ir išleido mokytis našlaičius savo anksti mirusio brolio vaikus. Kunigas mokėjo penkias užsienio kalbas.

Mirė 1976 m. birželio 1 d. Ramygaloje (Panevėžio r.). Palaidotas gimtosios Raguvos parapijos kapinėse prie tėvų. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su kryžiumi centre, iškalti įrašai: postamente – "A+A / Kan. Antanas Misevičius / 1902–1976 / Misevičių ir Bakų šeimų mirusieji" ir dešiniojoje vertikalioje steloje – "Jų / darbai / juos / seka / Apr. 14, 13".