Julija SMETONAITĖ
  Gimimo data: 1878-00-00
Gimimo vietovė: Užulėnio k. (Ukmergės r.)

Trumpai:
Pedagogė pradinių klasių mokytoja, švietėja, visuomenininkė

2018-05-14   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Smetona (?–1885) – mažažemis valstietis, kaimo švietėjas, ir Julijona Kartanaitė-Smetonienė – žemdirbė valstietė. Augo septynių vaikų šeimoje su keturiais broliais ir dviem seserimis, buvo jauniausia. Seserys: Morta Smetonaitė-Krikštaponienė – žemdirbė, kaimo šviesuolė, ir Marija Smetonaitė-?, broliai: Ignas Smetona, Motiejus Smetona (1864–1943) – darbininkas akmenskaldys, nuo 1941 m. tremtinys, miręs tremtyje Altajaus krašte, Juozas Smetona ir Antanas Smetona (1874–1944) – publicistas, politikas, Lietuvos prezidentas.

Tėvui anksti mirus, su vyresniaisiais broliais ir seserimis augo pas motinos tėvus Kartanų kaime (Ukmergės r.).

Nuo XIX a. pabaigos J. Smetonaitė gyveno Aknystose (Anykščių r.), buvo Aknystų dvaro ekonomė ir bitininkė. Ji taip pat mokė vaikus Aknystų dvaro mokykloje, buvo ir daraktorė, paskui dirbo Svėdasų (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoja.

1916–1932 m. J. Smetonaitė dirbo Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoja, buvo šios mokyklos vedėja. Kur tik ji dirbo mokytoja, visur tapdavo kultūrinio gyvenimo ašimi.

1932–1934 m. ji buvo Lėno (Ukmergės r.) pradžios mokyklos mokytoja. 1932 m. ji parinko vietą naujai mokyklai Užugiryje (Ukmergės r.) statyti ir tapo šios mokyklos statybos komiteto nare, 1934–1935 m. pati organizavo ir prižiūrėjo mokyklos statybą.

1935 m. vasarą Užugiryje pastačius naują mokyklą (dabar – Taujėnų vidurinės mokyklos Užugirio pradinis skyrius, mokykla-muziejus), J. Smetonaitė persikėlė ten ir 1935–1938 m. dirbo pradinių klasių mokytoja ir vedėja, kartu buvo ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tėviškės namų Užugiryje prižiūrėtoja. Jis visą gyvenimą labai artimai bendravo su broliu Antanu Smetona ir turėjo jam didelę įtaką.

Nuo 1938 m. pasitraukusi iš pedagoginio darbo, ji liko šeimininkauti Prezidento A. Smetonos sodyboje.

J. Smetonaitė buvo aktyvi Lietuvos moterų sąjungos, veikusios Vilniuje 1908–1915 m., veikėja, rūpinosi moterų teisėmis, kultūros reikalais, blaivybe. Ji buvo šaulė, apdovanota Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės medaliu (1939 m.).

1941 m. birželio 14 d. J. Smetonaitė Užulėnyje buvo suimta ir išgabenta į Sibirą, įkalinta Rešotų grupei priklausiusiame Belniakų lageryje (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija). Tik 1944 m. gegužės 3 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė ją 5 metams tremties. Iškart po to iš lagerio ji buvo perkelta gyventi tremties sąlygomis Krasnojarsko krašte, o 1944 m. lapkričio 3 d. paleista.

Apie 1947 m. J. Smetonaitė grįžo į Lietuvą ir senatvėje iki gyvenimo pabaigos gyveno Taujėnuose (Ukmergės r.).

Mirė po 1948 m. Taujėnuose (Ukmergės r.). Palaidota Užupušių (Ukmergės r.) kapinėse.