Kaimas Debeikių seniūnijoje už 3 kilometrų į rytus nuo Debeikių. Įsikūręs į pietus nuo kelio Čekonys–Žalioji. Ribojasi su Ąžuolynės, Jurzdiko, Peštinių ir Gudelių kaimais. Per kaimą teka upė Aknysta – kairysis Šventosios intakas.

Yra 11 sodybų – 121 gyventojas (ir 249 Aknystos pensionato globotiniai, 2000 m.), 441 gyventojas (2001 m.), 238 gyventojai (2011 m., 10-oji pagal dydį rajono gyvenamoji vietovė), 398 gyventojai (2013 m.). Kaimas yra Aknystų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2010 m. Aknystose yra Dvaro, Lauko, Miško ir Parko gatvės.

Kaimo vardas kildinamas nuo upelio pavadinimo. Aknysta, ištekanti iš Aknystėlio ežero (Utenos r.) ir kertanti Lipšio ežerą, iki Šventosios teka 18 km ir įteka ties Antupiais. Aknystos baseino plotas – 94 kv. km, vidutinis debitas – 0,87 kub. m per sekundę, visutinis nuolydis – 473 cm per kilometrą.

Pirmą kartą Aknystos paminėtos 1538 m., kuomet Žygimantas Augustas dovanojo jas Smolensko bajorui Jurijui Kopčiui.

Vėliau Aknystose buvusį Jelenskių giminės dvarą 1807 m. paveldėjo Romualdas Jelenskis. Jis įkūrė parką, pastatydino rūmus. Dvarą paveldėjęs Antanas Jelenskis buvo 1863 m. sukilimo dalyvis, už tai carinės valdžios suimtas ir ištremtas, o dvaras konfiskuotas, pagrindiniai pastatai sudeginti. Likusi našle Sabina Jelenskienė 1875 m. sugebėjo per teismą atgauti dvarą ir jį atstatyti.

1923 m. Aknystų dvare buvo 1 sodyba – 160 gyventojų. 1928 m. buvo vykdoma Aknystų dvaro parceliacija. Tuomet savininkė buvo Sofija Emilija Jelenskytė-Venclovavičienė, kuri dvarą valdė iki nacionalizacijos 1940 m. jos iniciatyva Aknystose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slapta daraktorinė mokykla, kur vaikus lietuviškai mokė Julija Smetonaitė.

Aknystų pradžios mokykla ėmė veikti 1919 m. 1919–1920 m.šios mokyklos I–III skyriuose mokėsi 75 vaikai, mokytoja dirbo Marija Šlaperytė. Patalpas mokyklai skyrė valsčiaus taryba. Tik atvykusi M. Šlaperytė pradėjo vesti ir suaugusiųjų kursus, kuriuos lankė 22 klausytojai. 1920–1924 m. Aknystų pradžios mokykloje dirbo mokytoja Bronislava Juozapavičiūtė. Aknystų dvaro savininkė nemokamai davė patalpas mokyklai ir butą mokytojai. 1924–1925 m. mokytoja dirbo Kotryna Tarvydaitė, mokėsi 52 vaikai. Nuo 1925 m. rudens Aknystų pradžios mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Aknystų buvo ištremti į Sibirą 8 asmenys.

1945–1958 m. Aknystos buvo tarybinio ūkio centras, o nuo 1959 m. dvaro pastatuose įsikūrė senelių namai, nuo 1962 m., pastačius naują korpusą, veikė psichoneurologijos pensionatas, paskui – Aknystos pensionatas, nuo 2010 m. – Aknystos socialinės globos namai (www.aknystossgn.lt), juose gyvena apie 330 globotinių. Įstaigos vadovais dirbo: 1987–1997 m. – Osvaldas Žiezdrys, nuo 1997 m. iki šiol – Arūnas Kiaušas.

Priklauso Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Aknystų kaimo centrinėje dalyje yra Aknystų dvaro sodybos pastatų komplekso ir parko fragmentai, XIX a. pirmosios pusės – XX a. pradžios nekilnojamoji kultūros vertybė (komplekso kodas 49). Išlikę paminkliniai objektai: dvarininko namas (kodas 33056), svirnas (kodas 33057), rūkykla (kodas 33058), kumetynas (kodas 33059), kluonas (kodas 33060), ūkinis pastatas (kodas 33061) ir parko fragmentai (kodas 33062).

Aknystų dvare 1888 m. gimė kariškis, valstybės tarnautojas Jonas Mikėnas, 1893 m. – laisvės gynėjas Juozas Baranauskas.

Aknystų dvare nuo kūdikystės 1881 m. užaugo ir gyveno švietėja ir visuomenininkė Sofija Emilija Jelenskytė-Venclovavičienė.