Tėvai: Dominykas Šermukšnis (1889–1989) iš Čekonių ir Marijona Bublytė-Šermukšnienė (1904–1998) iš Lašinių – žemdirbiai. Brolis Valentinas Šermukšnis (g. 1934 m.) – agronomas.

Augo Čekonyse, 1947 m. baigė Anykščių gimnaziją 4-ojoje jos  abiturientų laidoje sidabro medaliu. Mokėsi Kauno medicinos mokykloje, įgijo medikės specialybę.

B. Šermukšnytė dirbo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje medicinos seserimi. Kartu ji studijavo ir 1963 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgijo vidaus ligų gydytojos išsilavinimą.

Nuo 1963 m. B. Seneckienė keletą metų gyveno ir dirbo vaikų ligų gydytoja Kaišiadoryse, vėliau Kupiškyje, Molėtuose.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio iki gyvenimo pabaigos B. Seneckienė gyveno, dirbo ir kūrė Anykščiuose.

Ji buvo Anykščių rajono centrinės ligoninės poliklinikos gydytoja terapeutė, paskui ilgą laiką dirbo Anykščių rajono centrinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, kol išėjo į pensiją.

B. Seneckienė rašė eiles, buvo Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė.

Išleista jos kūrybos rinktinė "Širdžiai nerimstant" (2004 m.).

Jos poezija buvo spausdinta periodikoje, publikuota anykštėnų kūrybos rinkiniuose "2005 : Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narių kūrybos sutelktinė", "Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname" (2007 m.) ir "2010 : Anykščių literatų klubo "Marčiupys" narių kūrybos sutelktinė".

Laisvalaikiu dalyvavo sveikuolių veikloje, dainavo "Bočių" chore, giedojo Anykščių bažnyčios chore. 

Susituokė apie 1962 m., vyras Petras Seneckas (1934–1987) – gydytojas psichiatras ir neurologas. Liko našlė. Dukterys: Gražina Seneckaitė-Vasiliauskienė (g. 1963 m.) – gydytoja kardiologė ir Jūratė Seneckaitė-Burinskienė (g. 1966 m.) – gydytoja  ginekologė.

Mirė 2005 m. kovo 25 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių naujosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina akmeninis paminklas – dvi stačiakampės plokštės, kairiojoje iškaltas stilizuotas dekoratyvinės figūros – gėlės žiedo atvaizdas, dešiniojoje yra įrašas metalinėmis raidėmis: "Seneckai / Petras 1934–1987 / Bronislava 1929–2005".