Gvidas KAZLAUSKAS
  Gimimo data: 1934-06-25
Gimimo vietovė: Vaitkūnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas inžinierius mechanikas, pedagogas

2020-09-13   |   Spausdinti

Brolis Bronius Kazlauskas (1923–2001) – architektas.

Mokėsi Kunigiškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, 1952 m. baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą 4-ojoje jos abiturientų laidoje. 1952–1957 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo žemės ūkio inžinieriaus mechaniko išsilavinimą.

Nuo 1964 m. daugiau kaip keturis dešimtmečius G. Kazlauskas dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (nuo 1996 m. – Lietuvos žemės ūkio universitetas) dėstytoju, nuo 1976 m. buvo docentas, kol išėjo į pensiją.

1964–1966 m. jis buvo Lietuvos žemės  ūkio akademijos ūkio ir administracijos prorektorius. 1966–1976 m. G. Kazlauskas dirbo pirmuoju naujos Darbo apsaugos ir praktinio mokymo katedros vedėju, 1977–1996 m. – Darbo sąlygų gerinimo žemės ūkyje mokslinio tyrimo laboratorijos vedėju. 1983 m. keletą mėnesių jis vėl laikinai vadovavo Darbo apsaugos ir praktinio mokymo katedrai.

Jo vadovaujamoje katedroje 1969 m. pradėjo kurtis sporto technikos klubas, vėliau išaugęs į Techninių sporto šakų klubą "Inžinerija".

1970 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje jis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Žemės ūkio traktorių variklių eksploatacinio įvažinėjimo panaudojant galingumo ribotuvą tyrimas", 1993 m. nostrifikuotas technologijos mokslų, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos daktaras.

1999–2003 m. G. Kazlauskas buvo Lietuvos žemės ūkio universiteto prorektorius darbų saugai.

Nuo 2003 m. keletą metų jis buvo šio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros docentas, kol apie 2009 m. išėjo į pensiją.

1977 m. G. Kazlauskas įkūrė pirmąją tuometinėje Sovietų Sąjungoje žemės ūkio darbo sąlygų gerinimo mokslinio tyrimo laboratoriją ir du dešimtmečius jai vadovavo. Su bendradarbiais jis parengė žemės ūkio mechanizatorių darbo sąlygų gerinimo projektų, kurių dalis buvo įdiegta. Jis yra 3 išradimų (iki 2005 m.) autorius.

G. Kazlausko mokslinių tyrimų sritis – sistema "žmogus – gamybinė aplinka". Jis tyrė žemės ūkio mechanizatorių darbo sąlygas ir parengė jų gerinimo rekomendacijas. Mokslo rezultatus jis demonstravo tarptautinėse parodose Poznanėje (Lenkija, 1972 m.), Maskvoje (Rusija, 1980, 1985 m.).

G. Kazlauskas buvo mokslo darbų leidinio "Darbų sauga" atsakingasis redaktorius (1996–2000 m.). Jis paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

Jis išleido metodinę brošiūrą "Eksploatacinis traktorių įvažinėjimas" (1970 m.), mokomąją knygą "Arimas : metodiniai nurodymai praktiniam darbui" (su Jonu Arvasu ir A. Mieldažiu, 1996 m.), sudarė ir redagavo mokslinių darbų rinkinius "Darbo apsauga žemės ūkyje" (rusų kalba, 1986 m.), "Darbo apsauga agropramoniniame komplekse" (rusų kalba, 1988 m.), "Darbo apsauga" (rusų kalba, 1990–1991 m.).

G. Kazlauskas yra Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Garbės galerijos narys. 2016–2019 m. jis buvo vienas iš Juozo Tumo-Vaižganto paminklo statybos Kaune iniciatorių, kol toks paminklas buvo pastatytas.

Už nuopelnus Svėdasų kraštui jis apdovanotas Mažąja Vaižganto premija (2020 m.).

Vedęs, žmona Janina Kazlauskienė.