VAITKŪNAI
  Gretimos vietovės:
GYKIAI | GUDONYS | MALEIŠIAI | MIŠKINIAI (Svėdasų) | RIMDŽIAI |

2016-09-30   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 8 kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų. Įsikūręs Jaros upės kairiajame krante. Ribojasi su Kunigiškių I, Gudonių, Gykių, Rimdžių, Miškinių ir Jotkonių kaimais bei Kupiškio rajono Ruzgų, Labeikių ir Punkiškių kaimais.

Yra 79 sodybos – 228 gyventojai (2001 m.), 181 gyventojas (2011 m.). Kaimas yra Vaitkūnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Vikonyse yra Beržynėlio, Salų, Senųjų Vaitkūnų ir Vaitkūnų gatvės.

1923 m. kaime buvo 45 sodybos – 298 gyventojai.

1927 m. sausio 18 d. pradėjo veikti Vaitkūnų pradinė mokykla, su I–II skyriais dirbo mokytojas Jonas Vegelė. Nuo 1929 m. mokykla kaip atskiras komplektas buvo prijungta prie Kunigiškių pradžios mokyklos, mokytoju tuomet dirbo Vladas Baleišis. 1930–1940 m. Vaitkūnų mokykla veikė išnuomotose patalpose ir išliko Kunigiškių mokyklos atskiru komplektu, mokytojais dirbo Anelė Velykytė, Veronika Blaževičiūtė. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1954 m. mokykla toliau veikė kaip Kunigiškių septynmetės mokyklos Vaitkūnų komplektas, kuriame dirbo mokytoja Liuda Merkytė. 1954–1965 m. veikė Vaitkūnų pradinė mokykla, jos vedėja visą laiką dirbo mokytoja L. Merkytė, 1962–1964 m. kartu su ja dirbo ir antroji mokytoja Elena Umbrasaitė-Putrimienė.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vaitkūnų buvo ištremtas į Sibirą 21 asmuo. 1946 m. sausio 13 d. Vaitkūnuose, Antano Žemaičio ūkyje įrengtame bunkeryje, kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais žuvo laisvės gynėjų būrio vadas Alfonsas Nakutis, partizanai Albinas ir Pranas Birkos, Vytautas Musteikis ir Edvardas Plitnikas, visi slapčia palaidoti senosiose Jotkonių kapinėse. 1948 m. gegužės 7 d. Vaitkūnuose buvo nužudyta visa 7 asmenų Banių šeima, palaidota Kapų kalnelyje.

1949 m. spalio 13 d. kaimas kartu su Miškiniais ir Gudonimis buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", vėliau, stambinant ūkius, nuo 1952 m. priklausė "Lenino keliu" kolūkiui, 1952–1989 m. buvo šio kolūkio centrinė gyvenvietė. Pakeitus kolūkio pavadinimą, 1991–1992 m. kaimas priklausė Maleišių kolūkiui, kol šis iširo. 1953–1989 m. šiam kolūkiui vadovavo pirmininkas Aleksandras Slavenskas – ilgiausiai Anykščių rajone dirbęs vieno ūkio vadovas.

Dabar stambiausi ūkiai – Audriaus Daugėlos, Virgilijaus Budreikos pieno ūkiai.

Vaitkūnuose veikia Anykščių kultūros centro skyrius, jame buriasi suaugusiųjų ir vaikų dramos mėgėjų kolektyvai. 1950 m. Vaitkūnuose buvo įsteigta biblioteka, iki šiol veikianti kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosiose kaimo kapinėse, vadinamose Kapų kalneliu, buvo likęs vienas geležinis kryžius. 1990 m. kapinės buvo sutvarkytos, ant čia palaidotos Banių šeimos kapo pastatytas medinis kryžius su akmenine atminimo lenta.

Senasis kaimo kryžius buvo statytas apie 1865 metus, jame be Nukryžiuotojo buvo ir dvi šventųjų skulptūrėlės. Per šimtmetį kryžiui visiškai sunykus, 1989 m. jo vietoje buvo pastatytas kitas. Šiam kryžiui greit sutrešus, 2008 m. buvo pastatytas naujas (autorius – Raimondas Banys). 

Apie 5 km į šiaurę nuo Svėdasų, vieškelio Svėdasai–Vaitkūnai rytinėje pusėje yra Gykių-Vaitkūnų botaninis draustinis, saugantis plynaukštės tarpinio tipo pelkę ir retuosius augalus.

Vaitkūnų kaimo gyventojai surengė du kraštiečių suvažiavimus 2003 ir 2008 m.

Vaitkūnuose 1874 m. gimė gydytojas, visuomenininkas, vertėjas Juozas Maciūnas, 1903 m. – kunigas Pranciškus Raščius, 1923 m. – architektas Bronius Kazlauskas, 1934 m. – mokslininkas inžinierius Gvidas Kazlauskas, 1940 m. – gydytojas plastikos chirurgas Romualdas Balaišis.