Tėvai: Motiejus Gliaudelis (?–1925) ir Juozapota Šiaučiulytė-Gliaudelienė (?–1947) – neturtingi valstiečiai žemdirbiai, turėjo 1 hektarą žemės. Brolis Antanas Gliaudelis (? – apie 1945), seserys Antanina Gliaudelytė-Zubavičienė, Petrūnė Gliaudelytė-Skrebeikienė ir Kamilė Gliaudelytė-Katinienė.

Nuo 1907 m. P. Gliaudelis piemenavo, paauglystėje dirbo samdiniu pusberniu ir bernu pas apylinkės ūkininkus.

1919 m. birželio 1 d. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, įstojo į Ukmergės apskrities komendantūros dalinį, paskui tarnavo 9-ajame pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko 7-ojoje kuopoje eiliniu, dalyvavo mūšiuose su lenkais.

1920 m. lapkričio 7 d. jis pasižymėjo lenkų fronte, kai kartu su eiliniu Timofejumi Menčionka įsiveržė į priešų užimtą rajoną ties Saldutiškiu (Utenos r.) ir sėkmingai atliko užduotį.

1921 m. lapkričio 29 d. jis buvo demobilizuotas kaip eilinis.

1923 m. liepą P. Gliaudelis už žygdarbius lenkų fronte buvo apdovanotas 1-osios rūšies 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi, apdovanojimo ženklas jam buvo nusiųstas ir įteiktas per apskrities karo komendantą.

Gyvendamas ir ūkininkaudamas gimtojo Maigių kaimo viensėdyje, kur turėjo 7 hektarus žemės, nuo 1929 iki 1937 m. P. Gliaudelis du kartus kreipėsi su prašymu pripažinti jam kūrėjo-savanorio statusą, bet komisija, du kartus jo prašymus išnagrinėjusi, juos atmetė.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje P. Gliaudelis pasitraukė į mišką, 1944–1945 m. buvo tarp Kazio Tylos suburtų Žaliosios rinktinės kovotojų, bet 1945 m. pradžioje, kai ši rinktinė buvo išsklaidyta, legalizavosi ir grįžo į namus.

Susituokė 1924 m. lapkričio 22 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Liudvika Paulauskaitė-Gliaudelienė (1890–?) iš Dvaronių. Sūnus Jonas Gliaudelis (1925–1944) – laisvės gynėjas Žaliosios rinktinės partizanas, žuvęs pokario kovose, duktė Janina Gliaudelytė-Stankevičienė (1929–1985).

1949 m. kovo 14 d. P. Gliaudelis buvo namuose suimtas, kalinamas ir tardomas Ukmergėje, paskui laikomas Šilutės koncentracijos stovykloje, apkaltintas ryšiais su pogrindžio partizanais, parama Jono Staškevičiaus-Aušros partizanų būriui. 1949 m. liepos 6 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 10 metų lagerio ir 5 metams be teisių, liepos 25 d. jis buvo išvežtas į lagerį Oziornyj (Ozerlagas, Taišeto r., Irkutsko sritis, Rusija). Gali būti, kad 1950 m. jis buvo pervežtas į Berlagą Kolymoje ir paskutinius mėnesius gyveno Jagodnoje (Magadano sritis, Rusija).

Mirė 1950 m. rugpjūčio 15 d. lageryje Sibire (Rusija).

Vyties Kryžiaus kavalieriaus P. Gliaudelio biografija gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 2-ajame tome (2009 m.).

Didžiakaimio Lietuvos Nepriklausomybės kovų memoriale įrengtoje atminimo lentoje šalia kitų Kurklių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierių akmenyje iškalta ir P. Gliaudelio pavardė (2019 m.).