Kazys TYLA
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Tarzanas
Gimimo data: 1915-02-12
Gimimo vietovė: Bičionių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas, visuomenininkas

2016-02-17   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Tyla (1888–1959) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890–1982) – žemdirbiai ūkininkai, turėję 36 ha žemės, visuomenininkai, 1951–1956 m. tremtiniai Krasnojarsko srityje (Rusija). Sesuo Julė Tylaitė-Gutauskienė (g. 1925 m.) – visuomenininkė, 1951–1956 m. tremtinė Krasnojarsko srityje. Broliai: Juozas Tyla (1916–1942) – žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. Birželio sukilimo Kaune dalyvis, Povilas Tyla (1917–1976) – teisininkas, valstybės tarnautojas, Bronius Tyla (1924–1980) – žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos (Rusija) lageryje, miręs Vorkutoje, Antanas Tyla (g. 1929 m.) – mokslininkas istorikas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, Jonas Tyla (1934–1992) – 1951–1956 m. tremtinys, transporto specialistas.

Baigė Rubikių pradžios mokyklą, tapo aktyviu Burbiškio jaunųjų ūkininkų ratelio nariu, jos valdybos pirmininku. Jis taip pat buvo Lietuvos šaulių sąjungos Burbiškio būrio šaulys, šio būrio valdybos narys.

1934 m. K. Tyla laimėjo pirmąją vietą laikraščio "Jaunasis ūkininkas" paskelbtame rašinių konkurse tema "Mūsų sodybų sutvarkymas ir medžiais apsodinimas papuoš visą Lietuvą". Jo rašinys buvo išspausdintas tame laikraštyje.

1936–1937 m. kaip Žemės ūkio rūmų stipendininkas K. Tyla mokėsi ir baigė Salų (Rokiškio r.) žemesniąją žemės ūkio mokyklą. Mokydamasis jis tapo skautu, ateitininku.

1937–1938 m. jis atliko karo tarnybą 2-ajame pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulke Kaune, kur jam buvo suteiktas puskarininkio laipsnis. Demobilizuotas jis grižo į tėviškę, pradėjo neakivaizdžiai mokytis vidurinio mokslo kursuose.

1939 m. rudenį K. Tyla vėl buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tapo vyresniuoju puskarininkiu ir dirbo štabe Panevėžyje.

Demobilizuotas jis išvyko į Kauną, pradėjo dirbti tarnautoju ir toliau mokėsi.

1940 m. vasarą prasidėjus sovietinei okupacijai, iš darbo jis buvo atleistas kaip nepatikimas. NKVD užvedė jo sekimo bylą. K. Tyla įsitraukė į antisovietinę Lietuvių aktyvistų fronto veiklą, dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Kaune. Po Lietuvos Laikinosios vyriausybės suspendavimo ir atsistatydinimo jis įsitraukė į antinacinį judėjimą, platino pogrindinę lietuvių spaudą, rengė memorandumus nacių administracijai.

1942 m. pradžioje jis persikėlė gyventi iš Kauno į Vilnių, dirbo "Lietūkio" kontoroje ūkvedžiu. Čia K. Tyla mokėsi Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, kurią baigė 1944 m. birželį. Kartu kaip laisvasis klausytojas jis lankė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.

1944 m. vasarą, iš rytų artėjant frontui, su šeima pėsčiomis iš Vilniaus grįžęs į gimtąjį Bičionių kaimą, K. Tyla nuo rugpjūčio pradėjo burti Anykščių apylinkių antisovietinio pasipriešinimo dalyvius ir 1944 m. lapkritį sutelkė pirmąjį šiame krašte Lietuvos kariuomenės statutų principu veikusį partizaninį junginį – Žaliąją rinktinę, buvo jos vadas. Šioje rinktinėje, apsistojusioje Burbiškio miške, buvo apie 80–100 kovotojų.

Dar nespėjusi visiškai susiorganizuoti ir nepradėjusi kovinių veiksmų Žalioji rinktinė po 1944 m. gruodžio 26 d. kautynių su kariuomene pasitraukė į Pavarių bei Ramuldavos miškus ir išsisklaidė – dalis partizanų legalizavosi, kiti prisijungė prie kitų būrių, daugiausia – prie Juozo Kalendros-Dėdės būrio. Rinktinės vadas K. Tyla-Tarzanas slapstėsi Rubikiuose iki 1945 m. pavasario.

Vedė 1941 m. gruodžio 28 d. Kaune, žmona Ona Tylaitė-Tylienė-Balčiūnienė (1916–1980) – muzikė, dainininkė, tremtinė, visuomenininkė. Likusi našlė, 1958–1980 m. buvo politinio kalinio Pranciškaus Balčiūno (1910–2003) žmona. Vaikai: Nijolė Tylaitė-Lukoševičienė (1944–2014) – 1948–1959 m. tremtinė, inžinierė technologė, ir Alvydas Kazimieras Tyla (g. 1945 m.) – 1948–1959 m. tremtinys, pedagogas kūno kultūros mokytojas, sportininkas fechtuotojas. Šeima 1948–1959 m. praleido tremtyje Manos rajone Krasnojarsko srityje (Rusija).

Žuvo 1945 m. balandžio 28 d. Rubikiuose (Anykščių r.) – NKVD kareiviai jį sugavę įvarė į Rubikių ežerą ir sušaudė. Artimųjų ir kovos draugų buvo palaidotas senosiose Rubikių kaimo kapinėse. 1965 m. jo palaikai buvo perlaidoti Burbiškio kapinėse šalia tėvų. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela su įrašu: "Čia ilsisi Tylų šeima / Juozas 1916–1942 / Kazys 1915–1945 / Antanas 1888–1959 / Julijona 1890–1982".

Rubikių kaime, Rubikių ežero pakrantėje, K. Tylos-Tarzano žūties vietoje, pastatytas paminklinis akmuo (1997 m.) su iškaltu įrašu: "Čia, ežere, 1945 04 28 enkavedistų buvo sušaudytas šaulys-partizanas Kazys Tyla g. 1915".

1999 m. K. Tylai buvo suteiktas Lietuvos kario savanorio statusas (po mirties).