Ona KASPARAVIČIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Petraitytė
Gimimo data: 1922-01-01
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Vaistininkė, vadovė

2019-06-27   |   Spausdinti

Tėvai: Vincentas Petraitis (1886–1970) – amatininkas kalvis, šaltkalvis, ir Aleksandra Bugenytė-Petraitienė (1890–1979) iš Kavarsko – amatininkė siuvėja. Seserys: Zofija Petraitytė-Stundžienė (1911–1990) ir Jadvyga Petraitytė-Kirvaitienė (1913–?). Dėdė (motinos brolis) Mykolas Bugenis (1888–1980) – kunigas, politinis kalinys, sūnėnas (sesers Zofijos sūnus) Jonas Rimvydas Stundžia (1932–2008) – mokslininkas chemikas.

Baigė Anykščių pradžios mokyklą ir Anykščių progimnaziją. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1941 m. baigė ją jau kaip Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.

1941–1944 m. O. Petraitytė dirbo Anykščių 214-ojoje vaistinėje (nacionalizuotoje Kazimiero Hopeno palikuonių vaistinėje) vaistininko mokine. Atlikusi mokinės praktiką, baigusi Farmacijos direkcijos keturių mėnesių kursus ir išlaikiusi egzaminus, 1944 m. vasarą ji gavo vaistininko padėjėjos pažymėjimą ir 1944–1945 m. dirbo Anykščių 214-oje vaistinėje receptore.

Nuo 1945 m. iki gyvenimo pabaigos O. Petraitytė-Kasparavičienė su trumpa pertrauka gyveno Vilniuje.

1945 m. nuo gegužės iki rudens ji dirbo Vilniaus 2-ojoje vaistinėje.

1945–1949 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete farmaciją, įgijo vaistininkės išsilavinimą.

1949–1950 m. O. Petraitytė dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausiojoje farmacijos valdyboje farmacijos inspektore.

1950–1952 m. O. Kasparavičienė gyveno Kaune ir 1950–1951 m. dirbo Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros vedėjo pavaduotoja, 1951 m. buvo Kauno 53-osios vaistinės vedėjo pavaduotoja, 1951–1952 m. – šios vaistinės vedėja.

1952 m. vasarį ji grįžo į Vilnių ir 1952–1955 m. dirbo Vyriausiojoje farmacijos valdyboje. 1952 m. vasarį ji buvo šios valdybos Organizacinio skyriaus inspektorė, paskui 1952–1954 m. – Organizacinio skyriaus viršininkė, 1954–1955 m. laikinai ėjo Valdybos viršininko pavaduotojos pareigas.

1955–1958 m. O. Kasparavičienė buvo Vilniaus 4-osios vaistinės vedėjo pavaduotoja, 1958–1977 m. – šios vaistinės valdytoja, kol išėjo į pensiją. 1977–1992 m. ji buvo tos pačios vaistinės provizorė technologė, kol pasitraukė iš farmacinės veiklos.

Vadovaudama vaistinei, ji įrengė ją naujose patalpose, padėdama architektams parengti tinkamą projektą.

Ji stažavosi Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) chemijos-farmacijos institute ir Kauno Medicinos instituto Farmacijos fakultete. O. Kasparavičienei buvo suteikta aukščiausia provizorės-farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija (1968 m.).

Nuo 1950 m. O. Kasparavičienė aktyviai dalyvavo Respublikinės farmacininkų mokslinės draugijos veikloje, buvo šios draugijos valdybos narė ir ilgametė valdybos iždininkė, Vilniaus skyriaus valdybos narė. Ji parengė ir skaitė pranešimus mokslinės draugijos konferencijose ir susirinkimuose.

Susituokė 1950 m. rugsėjo 16 d. Anykščių bažnyčioje (sutuokė dėdė kunigas Mykolas Bugenis), vyras Vytautas Kasparavičius (1922–?) – architektas. Liko našlė. Vaikai: Saulius Kasparavičius (g. 1951 m.) – inžinierius statybininkas, Dalia Kasparavičiūtė-Gruzdienė (g. 1954 m.) – architektė.

Mirė 2013 m. Vilniuje. Palaidota Vilniaus kapinėse prie vyro.

O. Kasparavičienės gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės ir Anatolijaus Kostiukevičiaus sudarytame žinyne "Žymiausi Lietuvos farmacininkai" (leidinio "Lietuvos farmacija" I tomas, 1998 m.) bei R. Stonkutės-Žukienės monografijoje "Lietuvos farmacija XX amžiuje" (leidinio "Lietuvos farmacija" III tomas, 2005 m.).