Juozas ADOMĖNAS
  Gimimo data: 1880-08-01
Gimimo vietovė: Kalvių k. (Molėtų r.)

Trumpai:
Vaistininkas, politinis kalinys

2023-01-09   |   Spausdinti

Tėvai: Ignas Adomėnas (apie 1833 – 1913) ir Rozalija Matulionytė-Adomėnienė – žemdirbiai ūkininkai. Broliai ir seserys: Julijona Adomėnaitė-Liškauskienė, Uršulė Adomėnaitė, Stasys Adomėnas (? – po 1945) – emigrantas JAV, Jonas Adomėnas – mirė jaunystėje ir Antanas Adomėnas (?–1906) – mirė jaunystėje.

Baigė keturias gimnazijos klases. 1898 m. Gluchove (buv. Černigovo gubernija, Rusija, dab. Hluchivas, Ukraina) išlaikė vaistinės mokinio egzaminus, ketindamas dirbti vaistinėje.

1899–1903 m. J. Adomėnas studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) kunigų seminarijoje, bet paliko studijas, suabejojęs pašaukimu ir jų nebaigęs.

Nuo 1903 m. spalio 20 d. J. Adomėnas dirbo mokiniu Rusijos vaistinėse. 1903 m. pradėjęs praktiką Riažsko (Riazanės sritis, Rusija) vaistinėje, 1906 m. ją užbaigė jau Voronežo (Voronežo sritis, Rusija) Z. Miufkės vaistinėje. 1907 m. pradžioje Maskvos (Rusija) universiteto Medicinos fakultete jis išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir įgijo vaistininko padėjėjo kvalifikaciją, studijuodamas artimai bendravo su vaistininku Antanu Žukausku.

1907–1912 m. J. Adomėnas gyveno Voroneže (Rusija) ir dirbo Z. Miufkės vaistinės laboratorijoje chemiku farmacininku.

1913 m. jis grįžo į Lietuvą, įsikūrė Skiemonyse (Anykščių r.) ir, gavęs valdžios leidimą, 1915 m. vasario 12 d. ten įsteigė kaimo vaistinę, 1915–1918 m. buvo jos vedėjas, kol 1918 m. gruodžio pabaigoje tos vaistinės veiklą faktiškai nutraukė, o 1919 m. rugsėjį atsisakė teisių į Skiemonių vaistinę.

1918 m. gruodžio 30 d. jis gavo savivaldybės leidimą kartu su provizoriumi Antanu Žukausku-Vienuoliu atidaryti bendrą vaistinę Anykščiuose, Juozapo Pavilonio namuose, ir nuo 1919 m. sausio dirbo šioje vaistinėje provizoriaus padėjėju. 1919 m. gegužės 6 d., kai bolševikų valdžios A. Žukauskas buvo areštuotas kaip įkaitas, o vėliau pabėgo nuo persekiojimo, jis liko dirbti vaistinėje vienas ir ją išsaugojo, tikėdamasis jai vadovauti kaip provizorius.

1919 m. vasarą atkūrus Lietuvos Respublikos savivaldą, 1919–1921 m. J. Adomėnas buvo laikinasis vaistinės vedėjas, kol provizorius A. Žukauskas Nepriklausomybės kovų laikotarpiu dirbo karo korespondentu. Tuo metu tarp Anykščių vaistinės bendrasavininkių kilo nesutarimai. 1921 m. rugpjūtį bendros su A. Žukausku vaistinės turtą jiedu pasidalijo.

Sveikatos departamentui pareikalavus pateikti provizoriaus padėjėjo dokumentus, jų nebeturėjęs ir iš Rusijos nebesulaukęs J. Adomėnas neteko leidimo užsiimti vaistininko praktika, todėl nuo 1922 m. balandžio 1 d. iš farmacinės veiklos pasitraukė. 1922 m. birželio 15 d. po teismo jis neteko teisių ir į bendros vaistinės nuosavybę, pačią vaistinę paliekant A. Žukauskui.

1922–1936 m. jis gyveno Panevėžyje ir dirbo Panevėžio spirito varyklos Valstybinio spirito monopolio sandėlyje, paskui 1936–1940 m. buvo Telšių valstybinio spirito monopolio sandėlio vedėjas.

1940 m. lapkričio 10 d. J. Adomėnas pateikė farmacinį išsilavinimą liudijančius dokumentus ir gavo Sveikatos apsaugos departamento leidimą dirbti vaistinėse. 1940–1946 m. jis buvo Alsėdžių (Plungės r.) vaistinės vedėjas.

1946 m. liepos 20 d. Alsėdžiuose J. Adomėnas buvo suimtas, kaip pogrindinės organizacijos narys apkaltintas parama partizanams pinigais ir medikamentais, įkalintas Klaipėdos kalėjime. 1947 m. sausio 22 d. Klaipėdoje Karo tribunolas nuteisė jį 6 metams darbo pataisos lageryje ir 5 metams be teisių, konfiskavo turtą.

1947–1952 m. J. Adomėnas buvo kalinamas Karagandos (Kazachija) lageriuose: 1947–1949 m. – Pesčianlage, nuo 1949 m. birželio 15 d. – Steplage. Jis buvo paleistas 1952 m. liepos 17 d. ir grįžo į Lietuvą.

Buvo vedęs, žmona Klavdija Kostenko-Adomėnienė (1887–1966). Užaugino penkis vaikus. Vaikai: Stasė Adomėnaitė-Bacevičienė-Šlimienė (1919–1974) – Antano Žukausko-Vienuolio krikštaduktė, laisvės gynėja, Lietuvos Laisvės armijos Tauro apygardos štabo viršininko Vytauto Bacevičiaus-Vygando (1915–1946) žmona, medikė, tremtinė, Sofija Birutė Adomėnaitė-Ramanauskienė-Ramanauskas (1920 – po 2008) – emigrantė JAV, Bronislava Adomėnaitė-Stundžienė – politinė kalinė, Vytautas Adomėnas (1922–1980) ir Valerija Adomėnaitė (? – apie 1943).

Mirė 1956 m. balandžio 26 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (14 kvartalas, 4 eilė, 15 kapas). Kapą ženklina pilkas antkapinis akmuo su iškaltais įrašais: "Adomėnų / šeima" ir "Ilsėkitės ramybėje".

1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas J. Adomėną reabilitavo kaip neteisėtai represuotą.

J. Adomėno gyvenimas ir likimas pristatyti Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).