Stasys JUŠKA
  Gimimo data: 1922-07-15
Gimimo vietovė: Trakinių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogas istorijos mokytojas, vadovas, kraštotyrininkas

2018-02-05   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Juška (1876–1953) ir Marijona Kuktaitė-Juškienė (1885–1963) – žemdirbiai. Brolis Andrius Juška (1910–1944) – valstietis žemdirbys, žuvęs pokario kovose.

Baigė Trakinių pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Baigęs tris jos klases, 1941–1943 m. toliau mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, bet negavo teisės laikyti valstybinius egzaminus. 1943–1944 m. gyveno tėviškėje ir dirbo tėvų ūkyje.

1944–1945 m. S. Juška dirbo Kuktiškių (Utenos r.) progimnazijoje mokytoju, kartu buvo Kuktiškių valsčiaus pradinių klasių inspektorius.

1945–1947 m. jis dirbo Debeikių (Anykščių r.) progimnazijoje mokytoju, 1947–1951 m. buvo Užpalių (Utenos r.) progimnazijos istorijos mokytojas, 1947–1950 m. – ir Užpalių valsčiaus Švietimo skyriaus vedėjas. Po administracinės reformos 1950 m. Užpalius priskyrus Dusetų (Zarasų r.) rajonui, 1950–1953 m. jis dirbo Dusetų rajono Liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi, 1951–1953 m. buvo ir Dusetų vidurinės  mokyklos istorijos mokytojas.

Panaikinus Dusetų rajoną, S. Juška grįžo į Užpalius ir 1953–1966 m. dirbo Užpalių vidurinės mokyklos direktoriumi ir istorijos mokytoju. 1957 m. jo rūpesčiu prie mokyklos buvo įrengtas bendrabutis, 1965 m. Užpaliuose pastatytas naujas vidurinės mokyklos pastatas.

Dirbdamas jis 1961 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istorijos mokytojo išsilavinimą.

Nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos S. Juška gyveno Kaune.

1965–1971 m. jis dirbo Kauno 4-osios aštuonmetės mokyklos direktoriumi. 1971 m. jo rūpesčiu buvo pastatytas netipinis 400 vietų šios mokyklos priestatas ir mokykla pertvarkyta į Kauno 31-ąją vidurinę mokyklą (1993–2009 m. – Radvilėnų vidurinė mokykla, 2009–2012 m. – Jono Žemaičio-Vytauto pagrindinė mokykla, nuo 2012 m. – Jono Žemaičio-Vytauto progimnazija). Šioje mokykloje S. Juška 1971–1981 m. dirbo direktoriumi, vėliau dar istorijos mokytoju, kol išėjo į pensiją.

S. Juška buvo aktyvus kraštotyrininkas. Jis surinko medžiagą apie Ukmergės mokytojų seminarijos istoriją ir ją perdavė Lietuvos švietimo istorijos muziejui (1998 m.).

Kartu su Jonu Kukta apie 1986 m. jis surinko Trakinių kaimo istorijos medžiagą, ruošdamas kraštotyros monografiją, bet nebespėjo jos baigti, tik parengė ir mažu tiražu išleido savilaidos leidinį kraštotyros apybraižą "Ukmergės apskrities Trakinių pradinės mokyklos bruožai" (1986 m.). Šio leidinio parengimo rankraščiai saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, tekstai publikuoti Anelės Vaidakavičiūtės-Šlaitienės-Pečkaitienės sudarytame rinkinyje "Išėję, bet nepamiršti : trakiniečiai ir Stasys Yla" (2016 m.).

1982 m. jis nustatė Trakinių piliakalnio (Milžinkapio) vietą ir inicijavo šio piliakalnio valstybinę apsaugą (unikalus objekto kodas 16274).

S. Juškai buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1965 m.).

Buvo vedęs, žmona Vanda Ramoškaitė-Juškienė – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Vaikai: Mindaugas Juška ir Violeta Juškaitė-?.

Mirė 1990 m. Kaune. Palaidotas Kauno rajono Tabariškių kapinėse.