Tomas LADIGA
  Gimimo data: 1962-10-10
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Dainininkas solistas, muzikos pedagogas, visuomenininkas

2017-09-01   |   Spausdinti

Seneliai: Kazys Ladiga (1894–1941) – kariškis, generolas, laisvės gynėjas, politinis kalinys, ir Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967) – pedagogė, publicistė ir visuomenininkė. Tėvai: Algis Marijonas Ladiga (1922–2011) iš Vabalninko (Biržų r.) – visuomenininkas ateitininkas, tremtinys, tautodailininkas, ir Marijona Ladigienė (1925–2010) iš Upytės (Panevėžio r.). Brolis Linas Ladiga (g. 1961 m.) – valstybės pareigūnas. Dėdė (tėvo sesers vyras) Vladas Vildžiūnas (g. 1932 m.) – dailininkas skulptorius.

1970–1981 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. Tuo pačiu metu jis baigė ir fortepijono klasę Anykščių vaikų muzikos mokykloje, dainavo mokyklos vaikų, vėliau mišriame chore, grojo skudutininkų ansamblyje, pučiamųjų orkestre. T. Ladiga buvo respublikinio jaunųjų dainininkų televizijos konkurso "Dainų dainelė" laureatas (1980 m.), jį paruošė mokytojas Pranas Dūmanas.

1981–1983 m. jis studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos parengiamajame skyriuje, 1983–1991 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje solinį dainavimą pas Abdoną Lietuvninką, Antaną Karosą, Vaclovą Daunorą, Vincentą Kuprį, Joaną Kepenienę, Giedrę Kaukaitę.

Studijuodamas T. Ladiga 1988 m. dainavo Lietuvos aklųjų draugijos valstybiniame chore "Vilnius", 1988–1990 m. buvo Lietuvos folkloro teatro artistas.

1991 m. T. Ladiga dalyvavo Zalcburgo (Austrija) vasaros akademijoje "Mozarteum" prof. Pauliaus Schilhawsky kursuose "Vokiečių daina dainininkams ir pianistams".

Nuo 1991 m. jis yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (bosas). Iki 2017 m. jis taip pat buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo padėjėjas trupės reikalams.  Šiame teatre jis suvaidino apie 50 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose.

T. Ladigos vaidmenys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre:

1991 m. – Sparafučilė Giuseppe Verdi operoje "Rigoletas", Mazetas ir Leporelis Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Don Žuanas", Princas Jamadorė Giaccomo Puccini operoje "Madam Baterflai".

1992 m. – Anzelmas Dale Wasermano, Joe Dariono ir Mitcho Leigh miuzikle "Žmogus iš La Mančos", Notaras Imrės Kalmano operetėje "Silva".

1993 m. – Rokas Ludvigo van Beethoveno operoje "Fidelio", Frankas Johano Strausso operetėje "Šikšnosparnis", Dulkamara Gaetano Donizetti operoje "Meilės eliksyras".

1994 m. – Mefistofelis Charles Gounod operoje "Margarita".

1995 m. – Zaskuzinas Imrės Kalmano operetėje "Cirko princesė", Taifūnas ir Rifas Leonardo Bernsteino miuzikle "Vestsaido istorija".

1996 m. – Teisėjas Friedricho von Flotowo operoje "Marta", Heduvilis Franzo Leharo operetėje "Paganinis", Jančis Paulo Abrahamo operetėje "Viktorija".

1997 m. – Jupiteris ir Stiksas Jacques Offenbacho operetėje "Orfėjas pragare".

1998 m. – Detvaileris Richardo Rodgerso miuzikle "Muzikos garsai", Karpatis Fredericko Loewe miuzikle "Mano puikioji ledi", Papagenas muzikinėje pasakoje "Mažoji burtų fleita" pagal Wolfgangą Amadeus Mozartą.

1999 m. – Nikas Johno Kanderio, Fredo Ebbo ir Josepho Steino miuzikle "Zorba", Bitovskis Johano Strausso operetėje "Vienos kraujas", Matjė ir Flevilis Umberto Giordano operoje "Andrė Šenjė", Markizas ir Daktaras Grenvilis Giuseppe Verdi operoje "Traviata".

2000 m. – Čangas Franzo Leharo operetėje "Šypsenų šalis".

2001 m. – Benocijus Karlo Millockerio operetėje "Gasparonė", Bobausis Zitos Bružaitės operoje vaikams "Grybų karas ir taika", Papakoda Johano Strausso operetėje "Naktis Venecijoje".

2002 m. – Vilhelmas Imrės Kalmano operetėje "Silva", Davaina Giedriaus Kuprevičiaus operoje "Karalienė Bona", Bazilis Puaro Franzo Leharo operetėje "Grafas Liuksemburgas".
 
2003 m. – Tėvas Lorencas Charles Gounod operoje "Romeo ir Džuljeta", Fiodoras Giedriaus Kuprevičiaus Kauno operetėje "Kipras, Fiodoras ir kiti".
 
2004 m. – Teatro direktorius Imrės Kalmano operetėje "Bajaderė", Patarėjas Genadijaus Gladkovo miuzikle "Brėmeno muzikantai", Klifas Johno Kanderio, Fredo Ebbo ir Joe Masteroffo miuzikle "Kabaretas".
 
2005 m. – Hercogas Tomo Kutavičiaus ir Violetos Palčinskaitės operoje "Nykštukas Nosis", Cuniga Georges Bizet operoje "Karmen".

2006 m. – Olendorfas Karlo Millockerio operetėje "Studentas elgeta", Populeskus Imrės Kalmano operetėje "Grafaitė Marica".
 
2007 m. – Gangsteris C. Porterio miuzikle "Bučiuok mane, Keit", Vabalas su ūsais  Zitos Bružaitės operėlėje balete "Voro vestuvės", Don Bazilijus Gioachino Rossinio operoje "Sevilijos kirpėjas".

2008 m. – Baronas Cėta Ferenco Leharo operetėje "Linksmoji našlė", Pipo Fraskatis Imrės Kalmano operetėje "Monmartro žibuoklė".

2009 m. – Vidalis Cy Colemano miuzikle "Mieloji Čariti", Kapitonas fon Trapas Richardo Rodgerso miuzikle "Muzikos garsai" (režisierius Nerijus Petrokas).

2010 m. – Morepa Leo Fallio operetėje "Madam Pompadour".

2016 m. – seras Falstafas Otto Nicolai komiškoje operoje "Vindzoro šmaikštuolės".

Dirbdamas teatre, T. Ladiga dalyvauja ir kamerinės, operinės, stambios formos kūrinių koncertuose Lietuvoje ir užsienyje – Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Olandijoje, dainavo su Kauno muzikinio teatro orkestru ir choru, Kauno Valstybiniu choru, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru.

Jis dainavo boso partijas: Gioachino Rossinio "Stabat mater", Franzo Schuberto Messa C-dur, Giuseppe Verdi ir Gabrielio Faure "Requiem", T. F. C. Dubois "Kristus Alyvų kalne", Hectoro Berliozo "Kristaus vaikystė", atliko Alfredo Trapso vaidmenį Juliaus Juzeliūno operoje "Žaidimas" (su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, režisierius Nerijus Petrokas, 2007 m.), kunigo vaidmenį Zitos Bružaitės operoje misterijoje "Undinė" (renginyje "Kauno dienos 2007"), Livonijos ordino magistro Volkevino vaidmenį operoje džiazo motyvais "Šventavartė" (režisierė Galina Germanavičienė, Anykščių – 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės pastatymas, 2012 m.) bei Vaidos Straupaitės-Beinarienės ir Sauliaus Šiaučiulio operoje-misterijoje "Karūnos kelias" Kauno pilyje (2014 m.).

1993–2010 m. T. Ladiga dirbo ir Lietuvos muzikos, teatro ir kino akademijos Kauno fakultete Solinio dainavimo katedroje kamerinio dainavimo klasėje koncertmeisteriu, iliustratoriumi, asistentu, vyriausiuoju asistentu, nuo 2000 m. dėstė solinį dainavimą, buvo vyriausiasis lektorius, nuo 2010 m. – docentas. Po šio fakulteto pertvarkymo nuo 2010 m. jis yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas, 2010–2012 m. buvo docentas, nuo 2012 m. – profesorius.

Jis taip pat yra Lietuvos teatro sąjungos, Meno kūrėjų asociacijos narys, 2007–2011 m. ir nuo 2015 m. – Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys.

T. Ladiga yra Anykščių Jono Biliūno gimnazijos Garbės galerijos narys (nuo 2006 m.), vienas iš Kauno anykštėnų draugijos steigėjų (nuo 2011 m.). 2013–2016 m. jis buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys, 2015–2016 m. – ir Bendrijos pirmininko pavaduotojas, nuo 2016 m. yra Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas ir valdybos narys. 

Jis apdovanotas Kauno miesto savivaldybės 3-ojo laipsnio "Santakos" garbės ženklu "Už nuopelnus Kauno miestui" (2011 m.).

Laisvalaikiu poilsiauja gamtoje, grybauja, keliauja.

Vedęs, žmona Milda Juodviršytė-Ladigienė (g. 1963 m.) – ekonomistė. Vaikai: Jurgis Ladiga (g. 1987 m.) – istorikas, Julija Ladigaitė (g. 1988 m.) – psichologė, Ieva Ladigaitė (g. 1991 m.) – maisto ruošimo technologė.